– Ar Vyriausybei pateiktas tvirtinti Klaipėdos uosto bendrasis planas priimtinas miestui?

– Praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės posėdyje uosto bendrasis planas patvirtintas nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad Vyriausybė šių planų atsisako. Mums, kaip miesto savivaldos atstovams, ypač svarbu, kad kartu būtų patvirtinta ir programa, kurioje būtų atspindėti valstybės įsipareigojimai dėl miesto pateikto Dalykinių sąlygų sąvado. Jame yra numatytos priemonės, galinčios minimalizuoti uosto plėtros poveikį miestui.

Dėl šio sąvado būta daugybė diskusijų, girdėjome daugybę pažadų, tačiau, Susisiekimo ministerijai parengus sąvado įgyvendinimo programą, galutinis variantas nėra toks, koks tenkintų miestą. Dar posėdžio išvakarėse savivaldybė išsiuntė raštą, kuriame atkreipė dėmesį, kad tokia programa gali paspartinti tik uosto bendrojo plano tvirtinimą, o uosto plėtrai ir esamai veiklai reikalingi infrastruktūriniai projektai gula ant savivaldybės pečių.

Turbūt mažai kam kyla abejonių dėl uosto bendrojo plano būtinybės, tačiau mes kalbame apie uostą, kuris įsikūręs ne kokioje nors dykvietėje, o Klaipėdos mieste. Ne miestas veržiasi į uostą, bet uosto teritorija plečiasi ir miestui sukelia tam tikrų pasekmių, todėl ir būtinas tam tikras amortizacinis paketas, kurio tikslas – maksimaliai kompensuoti miestui praradimus ir minimalizuoti uosto įtaką, kuri yra neišvengiama. Visa tai išsakiau ir per Vyriausybės posėdį, tikiuosi, kad, atidėjus sprendimo priėmimą, programa dar kartą bus koreguojama atsižvelgiant į tikruosius miesto poreikius. Ši programa nėra sudėtinė uosto bendrojo plano dalis, tačiau tai yra susitarimo su miestu galimybė.

Keletas esminių akcentų iš programos, kodėl savivalda pasigenda deramo dėmesio, – pavyzdžiui, garsiojo IXB koridoriaus rekonstrukcija, o tai yra vienas miesto reikalavimų Dalykinių sąlygų sąvade. Kol kas pažadėta tik 10 mln. eurų Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos rekonstrukcijai. Ačiū už tai Vyriausybei, tačiau, žinant, kad šio transporto mazgo rekonstrukcija gali kainuoti apie 35 mln., likusio finansavimo klausimas paliekamas ateičiai. Tačiau ar šio transporto koridoriaus reikia tik miestui? Ar to reikia ir miestui, ir uostui? Todėl ir per posėdį akcentavau, kad būtina viską išspręsti dabar, o ne skiriant tik dalį sumos miestą palikti kapstytis savarankiškai. Šiame transporto koridoriuje yra ir dar dvi sankryžos – Baltijos ir Taikos pr. bei Baltijos pr. ir Minijos g. Programoje miestui siūloma perimti senus Uosto direkcijos parengtus projektus, o dėl finansavimo jiems įgyvendinti aiškumo nėra.

Dar vienas svarbus transporto koridorius – pietinis aplinkkelis, apie kurio būtinybę buvo kalbama visuose pasitarimuose, tačiau įrengimo darbai atidedami iki 2030–2035 m.

Vienas miesto prašymų – naujo regioninio stadiono statybos finansavimas. Dabartinis miesto centrinis stadionas yra visai šalia uosto tvoros. Tačiau naujo stadiono statyboms lėšų nežadama, o, kalbant apie dabartinį centrinį stadioną, jo problema neva bus savaime išspręsta keičiant sanitarinės apsaugos zonos taikymo reglamentavimą, tačiau tai treniruočių sąlygų nepagerina.

Savivaldos netenkina ir specifinė situacija dėl geležinkelio mazgų plėtros. Miesto bendrajam planui primetami tokie sprendiniai kaip, pavyzdžiui, Pauosčio ir Draugystės geležinkelio stočių plėtra, o, kalbant apie Pauosčio stoties plėtrą, tam dar reikėtų iškirsti virš 30 hektarų miško, tad miesto prašymas mažinti krovinių gabenimo apimtis per miesto centrinę geležinkelio stotį virto įpareigojimais pačiam miestui.

Ir tai tik keli punktai iš 17, o kur dar sena skola – pramoginių laivų uostelis pietinėje miesto dalyje, mažai aiškumo dėl kurortinių teritorijų statuso suteikimo Giruliams ir Smiltynei, uosto teritorijos konversijos miesto centre, miesto teritorijų plėtros, neišspręstas klausimas dėl Melnragės gyventojų turto nuvertėjimo, pro pirštus pažiūrėta ir į savivaldybės prašymą 10 proc. nuo uosto rinkliavų skirti miestui, klausimas dėl kietųjų krantotvarkos priemonių taikymo pajūryje valstybės lėšomis nukeliamas ateičiai.

Be abejo, Vyriausybė turi teisę patvirtinti uosto bendrąjį planą, kuris, neabejoju, yra reikalingas. Tačiau šis planas bus aukštesnio lygmens dokumentas, kuriuo savivalda turės vadovautis, tai gali netgi tapti pretekstu nederinti miesto bendrojo plano sprendinių, jei jame nebus to, ko, kaip teigiama, reikia maksimaliai uosto plėtrai.

O Dalykinių sąlygų sąvado punktų mes tikrai nepamiršome. Tikiuosi, kad uosto bendrojo plano rengėjai dalykiškai ir atsakingai įvertins pastaruoju metu išsakytas Klaipėdos savivaldybės pastabas ir ta programa taps šią gana įkaitusią situaciją išelektrinančiu, o ne dar papildomų įtampų keliančiu dokumentu.