Kiekvieną pavasarį savo kiemus, sodus apželdiname, sutvarkome po žiemos – tokį norime matyti ir savo miestą. Kiek pirštų pakrutiname, kad skveras prie mūsų darbo būtų apsodintas gėlėmis, o suolelis, ant kurio norėtume prisėsti per pietų pertrauką ir sušlamšti sumuštinį, būtų su neišlūžusiomis lentutėmis ir naujai nulakuotas? Vilniaus mieste yra daug gražių, tačiau neišpuoselėtų vietų, kuriomis galėtų džiaugtis ir vilniečiai, ir miesto svečiai: parkų, skverų, sporto aikštelių. Jos puikiai matomos ir jas galima dar labiau papuošti, pažadinti pačiomis įvairiausiomis spalvomis.

Šoktelėkim šiek tiek toliau nuo Lietuvos. Italijoje nuo 1975-ųjų veikia fondas "Fondo Ambiente Italiano", siekiantis išsaugoti nuostabias Italijos gamtos kerteles, architektūrą, meną fizinių ir juridinių asmenų suaukotomis lėšomis. Per daugiau nei 35-erius metus buvo surinkta 73 mln. eurų (apie 252 mln. litų). Už šiuos pinigus išsaugota daugiau nei 40 tūkst. kvadratinių metrų pastatų, svarbių architektūriniam paveldui, daugiau nei 5 mln. kvadratinių metrų gamtos (parkų, skverų) sutvarkyta ir prižiūrima iki šiol. Išsaugotų vertybių ir atgaivintų vietų sąrašas nesibaigia, jį galima papildyti bibliotekomis, freskomis ir t. t. Į šį projektą buvo įtraukti net 23 Italijos miestai. Skaičiuojama, kad kasmet projektą remia daugiau nei 500 įmonių ir fizinių asmenų, kurie taip įteikia savo šaliai dovaną.

Pasaulyje tokių iniciatyvų yra ir daugiau. Viena jų – "Business Improvement District", įgyvendinama Londone. Tokia zona paprastai būna prižiūrima verslo, kuris toje vietoje yra įsikūręs, pinigais. Kas tai yra? Tai vieta, kur patogu dirbti, pramogauti ir gyventi, o jos pagrindiniai principai – ekologija, švara ir saugumas. Londone ši zona gyvuoja nuo 2005 m., ir kas penkerius metus vyksta balsavimas, ar projektą reikia toliau tęsti. Balsavime dalyvauja tos pačios įmonės, kurios yra įsikūrusios šioje zonoje. Minėtos įmonės pačios sutaria, į kurį zonos tobulino projektą reikėtų investuoti. Pačių įmonių indėlis – pagrindinis ir dėl jo zona puikiai išlieka. Žinoma, stengiamasi pritraukti ir papildomų lėšų, dažniausiai tai būna savanoriški įnašai iš socialiai atsakingų įmonių, savanoriški žemės savininkų įnašai, projektinis finansavimas iš vietos valdžios ir pan.

Grįžkime atgal į Vilnių. Dar 2002 m. Vilniaus meras Artūras Zuokas pakvietė įmones teikti miestui dovanas: atsodinti liepas Gedimino prospekte ar Vokiečių gatvei suteikti spalvų ir padovanoti vazonų su gėlėmis. Vėliau ši idėja buvo primiršta.

Šį pavasarį ėmėmės ją atgaivinti. Peržvelgėme Vilniuje esančias vietas, kuriomis norėtų džiaugtis miestiečiai ir prie kurių atgaivinimo galėtų prisidėti jie patys. Tai – ir skverai miegamuosiuose rajonuose ar miesto centre, fontanai, įvairūs parkeliai, šunų vedžiojimo aikštelės. Sekdami pasaulyje jau prigijusiu modeliu, pradėjome siūlyti įmonėms prisijungti prie projekto "Dovana Vilniui" ir renovuoti, atnaujinti minėtas vietas.

Pirmosios iniciatyva susidomėjusios įmonės miestiečius nudžiugino itin dosniomis dovanomis. Įmonė "Berlin Chemie Menarini Baltic" padovanojo fontano renovaciją Vokiečių gatvėje, kiek vėliau įmonė "Purina" gyvūnų savininkus pradžiugino šunų vedžiojimo aikštelės renovacija prie Ozo ir Tauragnų gatvių sankryžos. Pavieniai fiziniai asmenys padovanojo suoliukų Bernardinų sodui ir Katedros aikštei. Per tris vasaros mėnesius kelias miesto vietas atnaujinome kiek daugiau nei už 100 tūkst. litų.

Projekto sėkmė įrodė, kad dovanojimo, labdaros idėja Lietuvoje vis stiprėja, – tiek pavieniai fiziniai asmenys, tiek privačios įmonės drąsiai investuoja į miesto gyventojų ir svečių komfortą, geras emocijas. Daugelis supranta, kad, norint džiaugtis gražiu ir patogiu miestu, galima ir reikia prisidėti prie to patiems. Kol dirbu su šiuo projektu, turiu lūkesčių, kad netrukus galėsime imtis įgyvendinti dar ambicingesnes idėjas ir sekti kitų miestų pavyzdžiais, minėtais straipsnio pradžioje.