Vilniaus miestas turi didžiausias geriausios kokybės gėlo vandens atsargas. Nedaug pasaulyje sostinių, kurių gyventojai ir miesto svečiai vartoja gręžinių vandenį. Vilniuje drąsiai galite gerti vandenį tiesiog iš čiaupo ir nėra jokios būtinybės pirkti vandenį vienkartiniuose  plastikiniuose buteliuose.

1000 litrų ar vienas kubinis metras vandens Vilniuje kainuoja  0,65 Eur/m³ (be nuotekų tvarkymo), t.y. tiek, kiek kainuoja 1 litras vandens vienkartiniuose plastikiniuose buteliuose parduotuvėje. Kitose prekybos vietose jis kainuoja ženkliai brangiau.

Siūlau padaryti vandenį prieinamu kiekvienoje kavinėje ar restorane, kiekvienoje viešoje įstaigoje, kur miesto gyventojas ar svečias galėtų gauti stiklinę geriamo (stalo) vandens ar užsipildyti vandens gertuvę.

Viso pasaulio pažangios valstybės, miestai ir jų žmonės kovoja prieš aplinkos teršimą, ypač plastiko atliekomis, kuris gamtoje yra labai ilgai, o perdirbimo procesas yra brangus ir naudojantis daug energetinių resursų. Būtent vienkartiniai plastiko buteliai sudaro didžiausią dalį buitinių atliekų mūsų šiukšlių konteineriuose ar miesto šiukšlių dėžėse, kurių tvarkymas kainuoja daug ir brangiai. Vienkartiniai plastikiniai buteliai teršia mūsų gamtą ir vandens telkinius.

Vieni pagrindinių vandens plastikiniuose buteliuose naudotojų yra miesto svečiai, kurių sostinėje kasmet daugėja.

Pasaulio miestai įvairiais būdais stengiasi mažinti taršą ir plastiko naudojimą. Pavyzdžiui, Londono meras prisijungė prie visuomeninės kampanijos  #OneLess ir, siekdamas sumažinti vandens vartojimą vienkartiniuose plastiko buteliuose, skyrė 1 mln. eurų tam, kad  mieste per 3 metus  būtų įrengti  nauji vieši vandens fontanėliai. Prie šios iniciatyvos meras kviečia prisijungti ir verslo atstovus bei nekilnojamojo turto plėtotojus.

Pasirodo, vienas Londono gyventojas vidutiniškai  per metus nuperka 175 vienkartinius plastiko butelius, kurių dalis pasiekia sąvartynus, o dar blogiau teršia mūsų gamtą, upes ar vandenynus. 

Tačiau vandens fontanėliai nėra geras sprendimas, nes jų tinklo plėtojimas ir eksploatacija yra brangi. Susiduriama su higienos problemomis, kurios mažina žmonių norą jais naudotis ir netinka žiemos sąlygomis.

Priminsiu, kad Jungtinėje Karalystėje kiekviena kavinė ar restoranas PRIVALO duoti nemokamai stalo vandens (tap water) nemokamai. Tokia sąlyga ir pareiga įtraukta į kiekvieną viešojo maitinimo veiklos licenciją. Tiesa, mažai kas tai žino, todėl tik 21 proc. JK svečių išdrįsta paprašyti nemokamo vandens. 

Remiantis „Eurostat“ statistika, Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai išgeria apie 12 litrų buteliuose išpilstyto vandens. Vakarinėje Europos dalyje per metus gyventojas sunaudoja apie 110 litrų įvairaus išpilstyto vandens, o Rytų Europos gyventojui tenka apie 35 litrus. Vidutiniškai kasmet plastikiniuose buteliuose išpilstyto vandens suvartojimas išauga apie 10-12 proc. Europoje kasmet išmetama apie 30 mln. plastikinių butelių, iš kurių tik apie 10 proc. yra perdirbama, o kiti suyra per kelis šimtus metų. Plastikiniams buteliams pagaminti sunaudojama tiek naftos, kiek kuro reikėtų 100 tūkst. automobilių vieneriems metams. O pasaulyje 2016 metais buvo parduota 480 milijardų plastikinių butelių, milijonas per minutę!

Tokia statistika. Ką darome Vilniuje ir Lietuvoje? Siūlau padaryti vandenį prieinamu kiekvienoje kavinėje ar restorane, kiekvienoje viešoje įstaigoje, kur miesto gyventojas ar svečias galėtų gauti stiklinę geriamo (stalo) vandens (tap water) ar užsipildyti vandens gertuvę.  Didelė dalis viešojo maitinimo įstaigų ir dabar suteikia galimybę gauti geriamo vandens nemokamai savo klientams, tačiau tai nėra pareiga, o klientui garantuota teisė. Ir matome, kad kartais gausite stalo vandens stiklinę už pavyzdžiui 2 eurus! Tai yra 0,2 litro vandens stiklinės kaina yra apie 0,00013 cnt.,  tai antkainis yra 15 tūkst. kartų! Vau, sunku patikėti! Štai kas brangiau nei auksas! Tikiuosi, nesuklydau skaičiuodamas...

Todėl Vilnius galėtų prisijungti prie pasaulinės #OneLess iniciatyvos ir  miesto Tarybos sprendimu paskelbti, kad kiekvienas miesto gyventojas ar svečias turi teisę į nemokamą vandens stiklinę Lietuvos sostinės restoranuose, kavinėse ir viešose įstaigose.

Vilnius būtų pirmasis miestas, kuris šalia pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų JT žmogaus teisių deklaracijoje ar Lietuvos konstitucijoje, pridėtų ir teisę į nemokamą stalo vandens stiklinę.

Įstatymu to įpareigoti negalime, o ir nereikia. Ženkliai geriau, kai tokie projektai vyksta kaip suprastas svetingumas ir visuomeninė iniciatyva. Prie šio projekto galėtų savanoriškais pagrindais prisijungti Vilniaus miesto restoranai, kavinės ir kitos maitinimo, o taip pat valstybės ar miesto įstaigos. Kiekviena jų prie durų būtų pažymėta specialiu akcijos lipduku, kad čia jūs turite teisę į nemokamą vandens (iš krano) stiklinę ir net galite užsipildyti savo gertuvę vandeniu.

Atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybė skatintų tokią iniciatyvą ir kaip pagrindinis UAB ,,Vilniaus vandenys“  akcininkas priimtų sprendimą, kuriuo kiekvienam prie šio projekto prisijungusiam juridiniam vienetui suteiktų vieną kubinį metrą (1000 litrų) vandens per mėnesį nemokamai, atitinkamai tai nurodant  kiekvieno mėnesio vandens sąskaitoje.

Būtume tikrai pirmas toks miestas regione.