Ačiū Kinijai tėvynei

Kinijos Liaudies Respublika – daugiatautė, daugiakalbė valstybė. Skelbiama, kad joje gyvena net 56 etninės grupės, kurių vartojamų kalbų ir dialektų gausa bei įvairovė savo spalvingumu pranoksta net paties Filipo Bedrosovičiaus (1967) antakių vešlumą.

Didžiausią Kinijos Liaudies Respublikos gyventojų dalį sudaro han etninei grupei priklausantys žmonės, kurių yra daugiau nei milijardas. Taigi asmenys, kuriuos Marijos žemės piliečiai įvardija kinais ("Adidas" treningus vilkintys ir kepintas saulėgrąžų sėklas rupšnojantys posovietiniai gatvių intelektualai juos dar vadina "kiniečiais", "kitaicais" ir "čiurkomis"), iš tiesų yra haniai.

Kinijos Liaudies Respublikoje ir simbolinę autonomiją turinčiame Honkonge jie sudaro daugiau nei 90 proc. populiacijos, o nepriklausomo miesto-valstybės statusą turinčiame Singapūre – 75 proc. visų gyventojų.

Hanių populiacija dominuoja ir oficialaus valstybės statuso neturinčiame, tačiau de facto nepriklausomame Taivane, kurį supančias smulkesnes salas Kinijos žvejai pradėjo lankyti dar nuo XIII amžiaus. Kadaise Taivane gyveno visiškai kiti žmonės, kurie veikiausiai yra tiesioginiai Ramiojo vandenyno klajoklių giminaičiai, tačiau dabar čia didžiąją gyventojų dalį sudaro haniai, kurių yra 22 milijonai.

Didžiausią Kinijos Liaudies Respublikos gyventojų dalį sudaro han etninei grupei priklausantys žmonės, kurių yra daugiau nei milijardas.

Šis vardas kildinamas iš kadaise gyvavusios Hanių dinastijos (202 pr. Kr.–220 po Kr.) pavadinimo, kuri, anot padavimų, valdė taip šauniai, dorai ir inovatyviai, kad dauguma Kinijos gyventojų, gerbdami valdovus, pasisavino jų vardą.

Hanių vienybė ir gausa veikiausiai yra labiau tūkstantmečius gyvuojančios politinės valios nei natūralių socialinių ir politinių procesų padarinys. Kai kurios hanių grupės itin skiriasi savo kultūros įpročiais, o tarp jų vartojamų kalbų įsiterpusios tokios pat prarajos, kokios yra atsivėrusios tarp italų, prancūzų, portugalų, ispanų ir rumunų kalbų.

Antai valstybinė Kinijos Liaudies Respublikos kalba yra vadinama Pekino mandarinų kalba, o štai Honkongo senbuviai vartoja dar ir vadinamąja kantoniečių kalbą.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad hanių protėvių tapatybė susiformavo vėlyvojo akmens amžiaus ir bronzos amžių sandūroje, kažkur Kinijos šiaurėje netoli Geltonosios (Huang he) upės.

Plėsdamiesi haniai veikiausiai asimiliavo kitas besiformuojančias etnines grupes ir padarė nemenką įtaką jų tapatybių formavimuisi. Šios iš hanių veikiausiai perėmė hieroglifus, daoizmą, budizmą ir konfucionizmą.

Didžiausią mažumą (18 mln.) Kinijos Liaudies Respublikoje sudaro džuangų etninės grupės žmonės, gyvenantys Kinijos pietuose. Teigiama, kad jie buvo gana maištingi ir neretai patąsydavo Kinijos valdovams nervus.

Antrąją etninę mažumą Kinijoje sudaro islamą išpažįstantys ir šiaurės vakaruose gyvenantys hui grupės žmonės (daugiau nei 10 mln.). Sklando kalbos, kad ši žmonių bendruomenė susiformavo aktyviaisiais Šilko kelio laikais, vykstant prekybai ir mainams tarp visiškai skirtingų kultūrų, tautų ir religijų atstovų. Neatmetama prielaida, kad prie hui formavimosi savo rankas galėjo prikišti ir žydai. Taip, semitų indėlio esama ir Kinijoje.

Trečioji etninė mažuma yra vadinamieji mandžiūrai (taip pat daugiau nei 10 milijonų), kurie siejami su Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos šiaurės rytuose esančiu Mandžiūrijos regionu, besiribojančiu su Mongolija ir Korėjos pusiasaliu.

Mandžiūrai buvo aršūs, atkaklūs ir karingi it vikingai. Manoma, kad džurdžėnais vadinami jų protėviai dar iki Šiaurės Korėjos komunistų atsiradimo atplaukdavo į Tekančios Saulės salas grobti žmonių. 1636 m. mandžiūrai įkūrė savo dinastiją, kuri po aštuonerių metų perėmė valdžią Kinijos imperijoje.

Mandžiūrai ir jų protėviai turėjo savo išskirtinę šukuoseną, kuri, jiems įsitvirtinus Kinijos valdžioje, tapo kone privaloma. Tai ta žymioji šukuosena, kurią daugelis yra matę kino filmuose apie Kiniją ar XIX a. Jungtines Amerikos Valstijas. Galva kone visai nuskutama, o plaukai ant skalpo, supinti į kasą, paliekami augti toliau, tad ilgainiui ant vyro viršugalvio susiformuoja kažkas panašaus į gyvatę.

Nemažai hanių nekentė mandžiūrų ir jų privalomos šukuosenos. Mandžiūrų dinastija, kaip ir mongolų juaniai, buvo laikomi užkariautojais, įsibrovėliais ir tironais. Kai kurios Kinijos organizuoto nusikalstamumo grupuotės tvirtina, kad jų protėviai – kung fu įvaldę budistų vienuoliai, įkūrė slaptąją masonus primenančią draugiją, siekusią nuversti mandžiūrų dinastijos valdovus. 1683 m. mandžiūrų monarchai aneksavo Taivano salą, kuri iki tol tebuvo išeivių iš Kinijos apgyvendinta kolonija.

Prieš porą metų pasaulio žiniasklaidos ir politikų akiratyje atsidūrė dar viena etninė Kinijos mažuma – uigūrai. Uigūrai – itin egzotiškas ir labai įdomus derinys. Pašaliečiui, stebinčiam uigūrą, vieną akimirką gali atrodyti, kad žiūri į rusų tautos atstovą, o kitą sekundę gali jame įžvelgti suomį, kurio senelė buvo kilusi iš Vietnamo komunistų gvardijos.

Šios islamą išpažįstančios grupės kilmę gaubė paslaptys – vienu metu buvo kalbama apie Šiaurės Kinijos gentis, Altajaus kalnus, Mongoliją, tiurkus, persų įtaką, Rytų Turkestano Respubliką ir Tarimo mumijas.

Dar Kinijos Liaudies Respublikoje yra Tibetas ir tibetiečiai. Šių žmonių kultūra taip pat labai savita ir unikali. Jų išpažįstamame budizme daug mistikos, jaučiama iki budizmo išpažintos religijos įtaka. Komunistinė nomenklatūra tvirtina, kad Tibetas nuo neatmenamų laikų buvo Kinijos dalis, tačiau Tibeto valdovų, dvasininkų ir Kinijos monarchų santykiai visada buvo labai sudėtingi ir daugialypiai, tad tik atsidavęs ekspertas galėtų pasakyti, kuris ten kurį užkariavo mūšyje, o kuris kurį "paėmė" per daugelį gyvenimų sukaupta savo išmintimi ir charizma.

Ech, koks džiaugsmas pasaulyje liejosi sužinojus, kad net pats "Facebook" princas Markas (1984) siekia įvaldyti Kinijos mandarinų kalbą, ir kaip visiems buvo linksma, išgirdus pirmąjį jo viešą bandymą kalbėti šia kalba. Sunku nesidžiaugti, kai pats savos kartos balsas taip toli žvelgia į ateitį.


Šiame straipsnyje: Kinijaetninės grupėshaniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

TAIKOS !!

TAIKOS  !! portretas
Aciu zurnalistui ;;skaityti Jo straipsnius ==tai ATGAIVA ,,Jo puikus straipsniai tai kaip geras paveikslas dailes muziejuje,,,[prie kurio sugriztama vel ir vel ]],nes yra ka apmastyti. Pavadinimas straipsnio ,zinoma,intriguojantis [[[nes kaip tik KInija taip ir politika dabar!]],,taciau pats straipsnis -ISTORIJA-...Aciu puikiam zurnalistui,,,yra apie ka padiskutuoti.

...būtina paplušėti renkant informaciją...

...būtina paplušėti renkant informaciją... portretas
iš wikipedijos, etc. Aha.

Al Razis

Al Razis portretas
Norint parašyti panašaus pobūdžio straipsnį, būtina paplušėti renkant informaciją ir prisiimti atsakomybę ją pateikiant. Dėkoju autoriui ir jo bendradarbiams - adekvatiems skaitytojams.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Iš patrankos – į žvirblius
    Iš patrankos – į žvirblius

    Gegužės 2-ąją baigėsi pajamų deklaravimas. 88 tūkst. gyventojų iki šiol nedeklaravo, numojo ranka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paraginimus. O su ja nepajuokausi. Gresia baudos, delspinigiai ir t.t. ...

  • Gyvastis – iš sovietinės būdelės
    Gyvastis – iš sovietinės būdelės

    Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...

    14
  • (Ne)rūpi „Eurovizija“
    (Ne)rūpi „Eurovizija“

    Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...

    3
  • Ar dar gyvos protesto žiežirbos?
    Ar dar gyvos protesto žiežirbos?

    Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės tro&sc...

    7
  • Molinės kojos
    Molinės kojos

    Gandai apie Kauno „Žalgirio“ mirtį buvo gerokai perdėti. Perfrazuojant Marko Twaino mintį, galima konstatuoti, kad kalbos apie Lietuvos krepšinio milžino molinėmis virtusias kojas neatitinka tikrovės. Tačiau, ar žalgiriečiai gali b...

    3
  • Kam žadinti nemiegantį?
    Kam žadinti nemiegantį?

    Nuo neatmenamų laikų interneto pelkynuose gyvuoja legendos, kad Vakarų žlugimą ir Kinijos žemių triumfą numatęs dar pats Napoleonas (1769–1821). Teigiama, kad Prancūzijos imperatorius kažkam kažkada prasitaręs, esą Kinija yra snaudžiantis ...

    5
  • Klasikui būtų pavydu
    Klasikui būtų pavydu

    Armagedonas, planuotas savaitės pradžioje kartu su paradu Raudonojoje aikštėje, neįvyko. Turbūt dar ne laikas. Nors tokių baimių kone visoje Europoje būta ir ne be pagrindo, nesgi Kremliaus svajonių jaunikis yra palinkęs į skaičių ir jam vi...

  • Tvaresni ir saugesni
    Tvaresni ir saugesni

    Tiesos žodžiai dažnai skamba pernelyg patetiškai, kad jais patikėtume. ...

    3
  • Pardavėjų ir pirkėjų besotystė
    Pardavėjų ir pirkėjų besotystė

    Godumas – ryškiausias XXI a. žmonijos bruožas. Nustelbęs meilę, atjautą. Net ir pavydą, atrodo, kurio visada per daug būta. Godumas parduodant. Kuo brangiau. Godumas perkant kuo daugiau. Visa kaltė verčiama vartotojiškumui. ...

    2
  • Pagrindinės galūnės atrofija
    Pagrindinės galūnės atrofija

    Praėjus Spaudos atgavimo dienai, visad verta prisiminti vieną legendinį pasakymą. "Tūpas žurnalystas". Taip kažkada politikos Viktoras apibūdino kažkokį ne itin iškilų žiniasklaidininką. ...

    1
Daugiau straipsnių