Apie darbą ir dalyvavimą kuriant pasaulį

Aš žinau, kaip Dievas jautėsi, kai kūrė pasaulį. Ne vienus metus dirbusi kartą išeidama į darbą uždariau namų duris ir supratau, kam žmogus eina į darbą. Tikrai. Supratau, kas ten prirašyta toje pasakoje apie pasaulio sukūrimą, apie žmogų ir jo nuopuolį. Visai netikėtai.

Darbas su šalutiniu poveikiu

Netiesa, kad Dievas užbaigė kurti pasaulį. Visai ne! Jis sukūrė žmogų, kad su juo kartu galėtų kurti pasaulį. Ar čia Dievas smaginasi kaip kokiame nors kompiuteriniame žaidime, kur nepatikus gali viską ištrinti: tipo – TVANAS? Nori kvailelių, kurie kaip marionetės vykdytų jo valią... na, o jei nevykdo – visaip juos pakankina, kad apsigalvotų? Nežinau. Kiekvienam žmogui reikia susigalvoti savo paaiškinimą, savo prasmę. Visi lygiai turi teisę turėti kokį nori supratimą apie savo darbą ir gyvenimą. Kas kaip nori, tas taip ir dirba.

O man labai gera dalyvauti kuriant pasaulį. Tą rytą, kai uždariau duris, atėjo didelis džiaugsmas – taigi einu į savo darbuką, kaip visi žmonės, milijardai žmonių... Na, gerai, mano skyriuje dirba virš dešimties žmonių, įstaigoje – keli šimtai, betgi įstaiga ne pati dėl savęs, ji – Lietuvos dalis. Labai jau visi susiję, regis. Taigi einu kurti pasaulio. Labai konkrečiai. 8 valandas darbuotis. Yra užduotys, kurias turiu padaryti, kad įskaitytų, jog aš dirbu, ir gaučiau algą. Bet tai man per nuobodus žaidimas.

Yra ir kitas lygis: užduočių prasmingumas – kad įdėčiau širdį, matyčiau žmogų, kuriam ir dėl kurio dirbu. O čia jau daug įdomiau! Ir atlygis kitas: pasitenkinimas, prasmė, vertė, orumas ir daug kitų dalykų. Juk kiekvienas gali su meile įsukti lemputę, išklausyti pacientą, surašyti dokumentą. Pagal tai ir pasitenkinimas. Kiti gaus tik atlyginimą pinigais. O čia dar ir kitas dalykas – šalutinis poveikis.

Čia suteikia jėgų pirmo lygio užduotims atlikti ir meilės antro lygio žaidimams, o kur dar džiaugsmas – be medalių ir ne dėl premijų.

Skirtingi lygiai

Jei aš gerai nusiteikusi, bandau ką nors sukurti, tai paveikia kitus. Man žymiai lengviau ir smagiau dirbti su kolega, kuris yra sąžiningas, darbštus, reiklus sau ir dar su humoru. Nes ir aš tokia noriu būti. Man nelabai pavyksta, bet mokausi.

O tas, kuris ateina atsėdėti... geriau sėdėtų kitame kabinete. Mat jis labai gerai sugalvojęs, kodėl jam nereikia, negalima ar neįmanoma papildomai pasikrutinti dėl bendro reikalo. Greičiausiai ir man tai daryti būtų griežčiausiai draudžiama šalia sėdint. Bet čia jau jo apsisprendimas. Mane traukia prie tų, kurie turi humoro jausmą ir yra sąžiningi. Nes aš juk nenoriu atsėdėti, aš noriu darbuotis, bendrauti, mylėti.

Yra dar vienas lygis. Tas kur kartu su Kūrėju. Tas, kuriame sekmadienius švenčia ne dėl to, kad močiutė taip išmokė, bet todėl, kad supranta, jog dalyvauja kuriant pasaulį, o be Kūrėjo nei jėgų, nei išminties neužteks. Be to, gera tą dieną sustoti ir pasidžiaugti, kaip gražiai kartu su Kūrėju pasaulį kuriame. Kartais būtina paprašyti, kad jis kokią kliūrką ištaisytų, bet tikrai norisi padėkoti, kad priėmė į daugiafunkcį nuotykį, kuriame visko visiems apsčiai yra.

Šiame lygyje vyksta nuostabūs dalykai. Čia suteiūkia jėgų pirmo lygio užduotims atlikti ir meilės antro lygio žaidimams, o kur dar džiaugsmas – be medalių ir ne dėl premijų. Mūsų visi pasaulio sukūrimai – su klaidomis, netobuli. Tokie ir turi būti. Kas nenori žaisti šiame lygyje, tenka pačiam būti dievuku ir reikalauti tobulumo ir savęs, ir kitų, nors tai jau labai pavojinga liga.

Akmenskaldžių patirtys

Man pasisekė netyčia. Aš turiu Dievą, kuris – viso darbo Architektas ir Ištobulintojas. Tiksliau, jis mane turi. Jis viską kuria, o man nereikia žinoti jo projekto, užtenka savo dalį atlikti su meile.

Įdomiausia, kad tie, kurie dirba skirtinguose lygiuose, vieni kitus atpažįsta. Iš akių spindėjimo, pokalbio ir bendrai atliekamos pirmos užduoties.

Kartais pasaulio kūrėjai susipeša, akys nebespindi, bet kokio lygio užduotys nebesiseka ir iš viso sulūžta kokia nors vidinė galia, kuri motyvuoja eiti į darbą. Aš žinau, ko paprašyti, kad pataisytų. Ir esu be galo dėkinga kiekvienam, kuris irgi kuria Lietuvą, pasaulį. Kuris kolektyve ne tik moka prisidėti pinigais prie bendro reikalo, bet ir uoliai užsiimdamas psichine higiena. Ir pagalvoja, kaip žodžiais bei veiksmais gali prisidėti kurdamas aplinką, tinkamą jaustis taip, kaip tada, kai Dievas kūrė pasaulį.

Paprastai sakant, yra tokia Bruno Ferrero istorija. Viduramžiais vienas piligrimas keliavo į šventą miestą. Viena popietę besileisdamas nuo kalno nakvynės į pakelės miestelį sutiko dirbančius akmenskaldžius. Priėjęs prie pirmojo piligrimas su užuojauta paklausė: "Ką darai?" "Nematai? – atšovė anas piktai – Kaip vergas dirbu už kelis skatikus."

Piligrimas pakraipęs galvą nuėjo toliau. Netoliese darbavosi ir kitas akmenskaldys, taip pat išvargęs ir dulkinas, piligrimas ir jo pasiteiravo, ką darąs. "Nematai? Darbuojuosi visą dieną ir taip galiu išmaitinti savo šeimą", – ramiai atsakė darbininkas.

Piligrimas keliavo toliau, netrukus pastebėjo dar vieną akmenskaldį, ne mažiau išvargusį už pirmuosius du, tik kažką romiai niūniuojantį. Jo taip pat paklausė, ką jis veikiąs. "Nematai? – nusišypsojo žmogus, su pasididžiavimu pažvelgęs į miestelyje kylantį statinį. – Statau katedrą."

Visi trys dirbo tą patį darbą. Bet vis dėlto ne tą patį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
Abejotina ;ar kasnors turi naudos[dvasines!]] is tos moters ishblashkytu paistalu?!!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip išmokti nesimokant
    Kaip išmokti nesimokant

    Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką. ...

    5
  • Paskutinieji du šimtai metrų
    Paskutinieji du šimtai metrų

    "JAV tikslas – išlaikyti patį didžiausią spaudimą Maskvai dėl pasitraukimo ir užsitikrinti, kad sovietų politinės, karinės ir kitos išlaidos išliktų aukštos tol, kol tęsis okupacija." (JAV prezidento Nacio...

    4
  • Laisvės alėjos ironikas
    Laisvės alėjos ironikas

    Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir ta...

    1
  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

    2
  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    3
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    8
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    6
Daugiau straipsnių