Tuo galėtų pasidomėti Valstybės kontrolė. Kam to reikia? Dėl tos priežasties, kad, kaip neseniai skelbta, trečdaliu sumažėjo kavinių lankytojų.

Nieko nuostabaus – nuo 9 iki 21 proc. padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio spaudžiamos kavinės neturi galimybių pasiūlyti lankytojams ko nors patrauklesnio, juo labiau, kad mūsų kavinėse kainos ir taip kvapą gniaužia net iš Vakarų šalių užsukantiems turistams.

Kokia čia galėtų būti Valstybės kontrolės misija? Jei iš valstybinių grybelinių buveinių tinklo visi solidariai savo porcijos kavos skubėtų į tuštėjančias kavines, jos atsigautu ir, tikėtina, kad bendras efektas valstybės biudžetui būtų didesnis nei vis dar svarstomas cukraus mokestis.

Bet tai tik improvizacijos Didžiojo Revizoriaus tema, kuri pastarosiomis dienomis teliūskuoja emocijas Prezidentūroje, Seime ir visuomenėje.

Panašu, kad aukščiausiosios valstybinio audito institucijos vadovas, tiksliau – Valstybės kontrolės vadovė – bus deleguota iš Prezidentūros.

Gal nauja pagrindinė auditorė turės naują „audinę“? Klausimas – ne šiaip sau. Mat nuvažiuoti audituoti yra kur, tik keliukai Lietuvoje prasti. Paimkime, kad ir miškus. Ten tokie keliūkščiai, kad su nauja „audine“ kančia būtu purtytis. Bet pažiūrėti autidoriams ten yra ką – miškuose vis labiau plyninami plynutėliausiai nuplyninti plynieji kirtimai.

O pažiūrėjus reikėtų informuoti visuomenę, ar racionaliai ir teisėtai naudojamas valstybės turtas ir kas iš to turi daugiau naudos – visuomenė ar medžio apdirbėjai ir baldininkai.

Bet miškų keliukai nepatogūs. Kodėl nepasižvalgius patrauklesniuose plotuose? Pavyzdžiui, TV eteryje?

Jau dabar kalbama, kad pirma audito eilėje atsidurs valstybinė televiziją. O po to seks rekomendacijos atlikti kirtimus ir įterpti naujus politinius sodinukus.