Baltojo putino drobulė

Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) bei vieną įsūnį, tačiau taip pat neabejojama, kad tiek moterų, tiek nesantuokinių vaikų Kobos gyvenime būta žymiai daugiau.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į faktą, kad Josiaus skonis buvo itin platus – jis išbandė jaunesnes ir vyresnes, laisvas ir ištekėjusias, turinčias mėlyno kraujo ir kilusias iš baudžiauninkų, marksizmu tikinčias idealistes ir apolitiškas, religingas rimtuoles ir pasileidusias gatvės šliundras.

Galima netgi pajuokauti, kad, palyginus su savo „įpėdiniu“, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) seksualinio gyvenimo srityje buvo kone tikras vienuolis, kuris nors ir nuodėmingai vienu metu palaikė santykius su dviem moterimis, tačiau abiem buvo savaip ištikimas (jeigu atmestume gandus apie polinkį į homoseksualizmą).

Tarp šių dviejų veikėjų būta ir daugiau skirtumų. Iljičius buvo tipiškas marksistuojantis, vidurinio luomo inteligentas, kuris galėjo valandų valandas diskutuoti beveik niekam (ypač proletarams) neįdomiomis temomis (pvz., ar žengiant iš feodalizmo į socializmą ir proletariato diktatūrą, galima praleisti buržuazinės revoliucijos etapą), o Koba, net ir turėdamas intelektualinių polinkių, mėgo pliuškentis absoliučiame gyvenimo mėšlyne, kuriame susipynė smurtu grįsto politinio ekstremizmo ir kriminalinio parazitavimo pasauliai.

Dar vienas skirtumas buvo tas, kad Koba nuo pat mažumės su kitais žmonėmis elgėsi kaip vyraujantis gaujos patinas arba piemuo, o šie jam neretai paklusdavo lyg apkerėtos avys. Ekspertai atkreipia dėmesį į dėsningumą, kad net ir vaikystės laikais Josifas, įsiamžindamas su daugybe žmonių priešais fotoobjektyvą, mėgdavo pozuoti viršutinės eilės viduryje, tuo tarsi išstatydamas save į visą apimančio lyderio poziciją.

Iljičius taip pat nuo mažumės rodė polinkį į despotizmą („lyderio požymius“), tačiau jis užaugęs mėgo aršiai ir agresyviai diskutuoti su kitais žmonėmis įvairiais fundamentaliais klausimais bei giliai širdyje (neretai ir atvirai) niekino žinančius ar išmanančius mažiau, tad kitiems reikėjo tikrai nemažai pastangų, norint pamėgti Uljanovų Vovą. Jis gebėdavo sužadinti susidomėjimą ar susižavėjimą, tačiau šie ne visada baigdavosi sektantišku keliaklupsčiavimu ar daugelį metų trunkančia draugyste.

Taip pat svarbu paminėti, kad Iljičius buvo tikras internacionalo atstovas, o Josius, net ir atsivertęs į marksizmą, dar ilgai išsaugojo Gruzijos (Sakartvelo) nacionalisto gyslelę.

Iš Sibiro tremties Koba ištrūko pačiu laiku, mat tiek Kaukazo regione, tiek likusioje Romanovų dinastijos imperijoje nuo 1903 m. iki 1906 m. vyko daugybė įdomių procesų.

Rusijos Socialdemokratų darbo partija suskilo į bolševikų ir menševikų frakcijas, o caro valdoma valstybė įsitraukė į politine, socialine ir karine katastrofa pasibaigusį karą su Japonijos imperija dėl įtakos pietryčių Azijoje (Korėjoje ir Mandžiūrijoje) bei Ramiajame vandenyne (1904–1905). Karui įpusėjus, Rusijos visuomenėje pradėjo plisti maištingos nuotaikos, kurias caro režimas numalšinti bandė griebdamasis šiurkščių metodų.

Vakarinėje imperijos dalyje (daugiausia dabartinės Ukrainos žemėse) vyko antisemitinio pobūdžio pogromai, o Kaukaze buvo itin išaugusi įtampa tarp krikščionių armėnų ir musulmonų azerbaidžaniečių, tad politiniai nužudymai ir prieš abiejų bendruomenių narius nukreipti pogromai tapo įprasta politinės išraiškos norma.

Kobos tautiečiai taip pat ruošėsi kovai su caro režimu. Nors pats Josifas tuo metu šliejosi prie Vladimiro Iljičiaus bolševikų (arba bent jau toks įvaizdis buvo suformuotas vėlesniais jo asmenybės kulto laikais), didelė dalis kartvelų (gruzinų) teikė pirmenybę nuosaikesniems semito Julijaus Osipovičiaus Cederbaumo (1873–1923) menševikams.

Gruzijoje tuo metu menševikams atstovavo iš buržuazijos kilęs socialistas Nojus Nikolajevičius Žordanija (1868–1953), o stipriausias bolševikų bastionas tuo metu buvo Čiaturos mieste, kuriame užsieniečiai krovėsi turtus iš mangano gavybos. Koba buvo susidūręs su N. N. Žordanija ir jį niekino dėl šio nuosaikumo.

Grįžęs į tėviškę Josius veltui laiko neleido. Jis pradėjo dalyvauti ideologizuoto leidinio „Proletarų kova“ („Proletariatis Brdzola“) kūrimo procese, užmezgė ryšius su karingai nusiteikusiais ambicingais asmenimis, kurie labai greitai pradėjo ekstremistinius išpuolius ir įsitraukė į kriminalinę veiklą (reketas, šantažai, ginkluoti apiplėšimai), kuria siekta gauti papildomų pajamų Rusijos socialdemokratų darbo partijai.

Sakartvele karingumu pasižymėjo tiek bolševikai, tiek menševikai, tačiau visi bandymai kovoti šiurkščiai ir labai greitai buvo numalšinti Maksudo Alichanovo-Avarskio (1846–1907) pajėgų.

Baigiantis 1905-iesiems, Josifui pagaliau atsirado galimybė asmeniškai susipažinti su Vova, kai jis susitiko su Iljičiaus žmona Nadežda Konstantinovna (1869–1939), kilusia iš visame pasaulyje garsios ir kilmingos Krupskajų dinastijos, o įpusėjus 1906 m. vasarai, Koba nusprendė žengti daug kam netikėtą žingsnį, t. y. vesti.

Jo išrinktąja tapo Svanidzių šeimos dukra Jekaterina (1885–1907), kurios brolį Aleksandrą (1886–1941) Koba pažinojo jau ne vienerius metus.

Kato (Jekaterina) buvo tikras Josiaus motinos Keke (1856/1858-–1937) atspindys – jauna, labai rimta ir visiškai apolitiška daili moteris. Ji reikalavo vedybų bažnyčioje, ir ateistas marksistas Koba sutiko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o lienočka ne elitinė prostitutė.

o lienočka ne elitinė prostitutė. portretas
Elitinės išsivinimas daug aukštesnio lygio. Žinios , kalbų mokėjimas irgi. Ji ne tik lovoje - ji turi būti tinkama palydovė aukštuomenėje. Tai todėl elitinės važinėja su naujais Ferrari. Vokietijoje. Elitinė niekada bandito, menko išsilavinimo čiurkos nepavadins caru. Net politinė žinotų kad caras ne iš gatvės. Caras mokėsi ne tik eiinį gimnazijos kursą, bet teisę, ekonomiką, kalbas, vadovavimą generalinim štabui, karybą. Taip, pavadint čiurką sraliną caru gali tik eilinė, stoties rajono, dievo nuskriausta mergina. Ir Lienočka, pavarde Dykov.

manau

manau portretas
Pinigų plovykla - milžiniški honorarai už pigius paskvilius išgrynina eurus.

patarimas

patarimas portretas
tais laikais tavęs net by...lyje dar nebuvo, taip kad nerašinėk savo kliedesių, vistiek negausi jokio pagyrimo, na nebent pačiulpti pas kokį iškrypėlį
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    3
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    3
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

  • Verslas mokyklos suole
    Verslas mokyklos suole

    Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su anterprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo pr...

  • Karas pagal taikos dėsnius
    Karas pagal taikos dėsnius

    Izraelio operacija, riterių kovas primenančiu pavadinimu „Geležiniai kardai“, persirito į antrąją pusę, tačiau jos pabaigos dar nematyti. Prasidėjusi nuo ryžtingų atakų prieš „Hamas“, galiausiai ji virto dar vienu kla...

    5
  • E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą
    E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą

    Lietuviai pagrįstai didžiuojasi 701-ąjį gimtadienį neseniai paminėjusia savo sostine ir nekenčia skurdaus sovietinės okupacijos palikimo. Naujoji Vilnių reklamuojanti, turizmui skatinti skirta reklama negailestinga šiems jausmams. Pradžioje re...

    9
  • Patriotų planas B – Ispanija?
    Patriotų planas B – Ispanija?

    Tik ką pandemiškai šlavę butus kurortuose ir sodybas kaimuose, dabar šliaužiančio karo įbauginti lietuviai dėbčioja į Ispaniją. Per tris praėjusių metų ketvirčius jau išbogino į šią šalį dešimtis...

    13
  • (Ne)sutramdoma prigimtis
    (Ne)sutramdoma prigimtis

    Tie, kurie paniekinamai mosteli ranka, esą balandžio talkos – sovietmečio reliktas, visų pirma turėtų tuos reliktus iš savo galvelės išvėdinti. Ko gero, jose vis dar veisiasi mintys: jei talka – tai prievartinė. Tose galvose ...

    7
Daugiau straipsnių