Tą pačią dieną dviejuose pasaulio poliuose rinkosi žmonės, suvienyti skirtingų dalykų: Maskvoje – agresijos, Liverpulyje – muzikos. Viename – muliažus primenantys žmogystos, kitame – džiaugsmą spinduliuojantys veidai.

Ir viename, ir kitame poliuje yra pokyčių. Pergalės mitui palaikyti skirtas paradas šiemet – praskydęs, iš pompastikos telikęs farsas. Sovietinės tuštybės festivalyje – gegužės 9-osios paraduose – pirmą kartą parodyta tiek mažai ginkluotės, dangaus virš Raudonosios aikštės neraižė karinė aviacija. Ir net „didžiosios tėvynės“ pašaliuose šviesiu komunistiniu rytojumi įtikėję koloradininkai vangiau rinkosi. Ir tyliau per garso kolonėles leido sovietų armiją šlovinančią rusišką muziką.

Tą pačią dieną dviejuose pasaulio poliuose rinkosi žmonės, suvienyti skirtingų dalykų: Maskvoje – agresijos, Liverpulyje – muzikos.

Kitame poliuje skamba kitokia muzika. Ir „Eurovizijoje“ yra pokyčių. Pirmą kartą nuo 1956-ųjų gyvuojančio festivalio istorijoje viena valstybė perėmė kitos pareigą ir atsakomybę surengti konkursą. Nepolitiniame konkurse – daug Ukrainą palaikančių ženklų. Rasta būdų paskelbti – Europa smerkia putinišką agresiją prieš ukrainiečius. Europa sako „šč“ mažam piktam diktatoriui psichopatui.

Tačiau narsiai besiginančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui neleista pasveikinti dainuoti susivienijusią Europą. EBU, Europos transliuotojų sąjunga, atmetė šį prašymą remdamasi esmine taisykle: konkurse draudžiama skelbti politinius pranešimus. Tiesa, britų dienraštis „The Times“ spėja, kad V. Zelenskio vaizdo sveikinimas dar gali pasirodyti „Eurovizijoje“. Šįvakar pamatysime, ar konkursas išlaikys istorijos egzaminą ir ar jame įvyks dar vienas pokytis.