D. Trumpui, buvusiam realybės šou žvaigždei, toks formatas pažįstamas. Jis moka vesti laidą – pristato dalyvius, dalija komplimentus, kontroliuoja tempą. „Dar niekada Baltųjų rūmų istorijoje nebuvo tiek lyderių vienu metu“, – skelbia prodiuserio, žinančio, kas augina TV reitingus, balsu.

Europos lyderiai į Baltuosius rūmus atvyko tarsi septyni V. Zelenskio sargybiniai, pasišovę apginti jį po prastą įspūdį palikusios epizodo Aliaskoje. D. Trumpo pavėžintas, bet nepamaitintas V. Putinas ten atrodė lengvai apžavėjęs šeimininką, tad dabar reikėjo šou perimti į savo rankas. Europiečiai paeiliui giria D. Trumpą, nes žino žaidimo taisykles – reikia patikti vedėjui, kad gautum daugiau eterio laiko. Staiga D. Trumpas pasišalina. Grįžta su žinia: paskambinęs į Maskvą, V. Putinas sakęs, kad susitiktų su V. Zelenskiu. Tai klasikinis televizijos dramos sprendimas – kylanti įtampa, netikėta staigmena.

D. Trumpas supranta šou verslą, kuriame vaizdas ir simboliai dažnai svarbesni už turinį. Pagaliau tai suprato ir europiečiai, laiku prisiminę, kad televizija yra ir V. Putino mėgstamiausia medija. Šauniajam septynetui pavyko užganėdinti šou vedėją, V. Zelenskis kalbėjo ne tai, ką nori, bet ką reikia. Epizodas pavyko sklandžiai, Kremliui pasiųsta žinia: Vakarai yra daugiau nei procedūrų varžoma ES ar NATO, bet valia, neišnykusi kartu su W. Churchillio karta. Ukraina neliks viena; tikrinti 5-ojo straipsnio veiksmingumo Narvoje ar Suvalkų koridoriuje tikrai neverta.

Tik ar tokia diplomatija, grįsta nuolatiniu šou vedėjų keitimu, kai kartais scenarijų rašo Kremlius, kartais – Europa, o kartais vedėjas, viską metęs, eina žaisti golfo, yra tvari? Kremlius supranta šią televizijos logiką ir neabejotinai ruošiasi atkovoti eterį.