Taip ar panašiai tokioje situacijoje pasielgtų 99 proc. piliečių. Kas per žmonės įeina į tą vieną procentą, kurie elgtųsi kitaip? Savaime suprantama, tai – politikai.

Vietoj paukščių gripo, kuriuo dar neseniai visi taip gražiai kolektyviškai baisėjomės, mūsų šalyje tarp politikų nepastebimai išplito realybės neigimo virusas. Naujausias pavyzdys – Juozo Imbraso atstatydinimo iš Vilniaus mero posto epopėja. Lažybų bendrovės tikriausiai jau planavo pradėti imti statymus, kada J.Imbrasas suvoks, kad nebeturi daugumos ir spyriodamasis bei atsikalbinėdamas atrodo komiškai. Tačiau nespėjo, nes J.Imbrasas susivokė per parą ir netikėtai pasitraukė.

Žinant, kaip "tvarkiečiai" – o ypač jų lyderis lakūnas – traktuoja garbingas politinio žaidimo taisykles, palyginti greitas J.Imbraso susitaikymas su realybe yra gana keistas. Na, bet vidinis pasaulis – kiekvieno asmeninis reikalas. Žmogus gali įsivaizduoti esąs jūrų valdovas Neptūnas arba net Supermeno inkarnacija, svarbu, kad mero kabinetą laiku atlaisvintų. Tačiau ir su fantazija per daug nėra ko plėšytis – Lementausko vis tiek "neperspjausi".

Štai panašiu būdu daugumos Trakų miesto savivaldybės narių palaikymą praradęs Edmundas Malūkas jau dvi savaitės kaip neužleidžia kabineto. Sėdi užsirakinęs, laukia stebuklo – naujojo mero persvara nedidelė, maža kam kas nutiks... Naujasis meras Vincas Kapočius įsikūrė ir reikalus tvarko sandėliuke. Bet jei reikalus tvarko naujasis meras, tai ką tada veikia senasis? Rašo romaną? "Šiukšlyno žmonės 2: Sandėliuko žmonių tikrovės paneigimas?" Kurio Trakų mero tikrovė tikroviškesnė, paaiškės atlyginimų mokėjimo dieną – į kieno sąskaitą bus pervesta mero alga, tas ir bus laikomas tikruoju.

Vis dėlto Vilnius merams įdomesnis miestas nei Trakai. Kalbama (taip pat ir teismų salėse), kad sostinėje būti meru taip pelninga, jog apsimoka dirbti net negaunant atlyginimo. Visokie abonentiniai priedai kartais būna tokie, kad jei kuris nors meras bent vieną priedą gauna, tai paskui tokio mero, pasibaigus kadencijai, pasidaro beveik neįmanoma iškrapštyti iš kabineto. Vilniaus merų išmintis byloja: "vienas priedas už devynias algas riebesnis" arba: "duok gerą priedą, metus galėsi algos nemokėti" ir pan. Tokia išmintimi vadovaujantis ir plėtėsi Vilnius.

Paslaptingas bruzdesys statybų sektoriuje stebimas ir toliau: kai mieste statybos galutinai sustojo, sostinės meru išrenkamas statybininkas, o pats perspektyviausias šalies "frontininkas" Algirdas Paleckis paskiriamas savivaldybės įmonės "Vilniaus kapitalinė statyba" pavaduotuoju, atsakingu už investicijas. Jei A.Paleckis bus nuoseklus ir, kaip kad grūmojo, žiniasklaidą pastatys į vietą bei nacionalizuos "Lietuvos rytą" su visa spaustuve, krepšinio klubu, komandą galės atgal pervadinti į Vilniaus "Statybą", laikraštį – į "Komjaunimo tiesos statybą", o spaustuvėje – spausti burokėlių sultis. Kodėl spaustuvėje spausti sultis ir kodėl būtent burokėlių? O koks skirtumas, juk šiaip ar taip viskas atrodo nerealu.

O užvis nerealiausia tai, kad "socdemai" Vilniaus savivaldybėje parėmė konservatorius. Ar tai reiškia, kad naujasis konservatorių energetikos ministras, atsižvelgdamas į minėtą strateginę paramą, prisižadės (gal jau prisiekė?) neliesti ar prieš plauką nešukuoti svarbiausio "socdemų" kūrinio – LEO? Pakentėkime, laikas parodys.

Tokie jau tie politikai – nemato, kad visi aplink viską mato. O gal jiems taip viskas atbulai arba juokingai išeina iš skubėjimo? Visi, turintys televizorius, gali vakarais stebėti, kaip žurnalistai tuk tuk Vytaras Radzevičius ir tuk tuk Martynas Starkus pamažu važiuoja automobiliuku "Lachūdra" per Indiją ir viską pakelėse ragauja. Pavažiuoja kelis kilometrus – ir stoja valgyti. Valgo viską ir visaip – ir aštriai, ir saldžiai, ir šaukštu, ir pirštais. Ir perka paruoštus patiekalus, ir patys ant kažkokio gargaro ką randa, tą išsiverda. Ir jiems nieko – nei pykina, nei pilvus pučia. Bet štai vos tik nuskrido į komandiruotę į tą pačią Indiją "prisikėlietis" Linas Karalius kontaktų megzti ir iškart ūmiai apsinuodijo bei buvo hospitalizuotas. Nebūtų politikas. Griebia viską, kas po ranka ir – į burną.

Šios savaitės moralas paprastas: jei nori ilgai išsilaikyti politikoje, rankas plauk ne tik prieš valgį. Rankos turi būti švarios nuolat. O ypač – kai kapstaisi ne savo darže, o tarp svarbių popierių.