Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne

Jau kurį laiką keli Vakarų politikai ir nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „New York Times“, kelia taip vadinamą profesinio mokymo ir ruošimo Sindziange problemą. Tam, kad paneigtų reikšmingus laimėjimus valdant Sindziangą pagal centrinės vyriausybės įstatymus buvo pateikti kaltinimai.

Nepaisant nuolatinių Kinijos vyriausybės skundų ir prieštaravimų, JAV Kongresas priėmė vadinamąjį Uigūrų žmogaus teisių politikos aktą, kuris iškraipė žmogaus teisių faktinę situaciją, taip pateisinant nepagrįstus kaltinimus Kinijos vyriausybės politikai Sindziange, sąmoningą priemonių kovoje su terorizmu ir radikaliomis jėgomis šmeižimą, Kinijos etninės ir religinės politikos kritikavimą ir grasinimus įvesti Kinijai sankcijas. Tai taip pat siunčia rimtai klaidinančius signalus teroristinėms jėgoms.

Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, Sindziangas išgyveno tūkstančius teroristinių atakų, sukėlė daugybės nekaltų žmonių mirtis ir padarė neišmatuojamą žalą nuosavybei. Ekstremizmas naudoja religiją kaip priemonę neteisingų doktrinų skleidimui tam, kad sujauktų žmonių protus, paneigtų visas pasaulietiškas idėjas ir modernią civilizaciją, bei negaili pastangų propaguojant idėją, kad džihadas ir kankinystė padeda patekti tiesiai į rojų. Ekstremistai naudoja teroristinius metodus žudant kitus ir bergždžiai bando suskaldyti valstybę bei įsteigti ekstremistinį, po religijos šydu pasislėpusį režimą.

Sindziangas įkūrė mokymo centrus remiantis įstatymais, užkertančiais kelią terorizmo ir religinio ekstremizmo sklidimui. Mokiniai – tai žmonės, kurie yra suklaidinti religinio ekstremizmo ir terorizmo. Profesinis mokymas Sindziange užtikrino mokinių žmogaus teises, išgelbėjo jų gyvybes ir neleido jiems tapti terorizmo aukomis. Šiuo metu visi mokiniai jau yra perėję mokymus ir grįžę į visuomenę rado norimus darbus su tinkamu atlyginimu, toliau gyvena normalų gyvenimą. Ateityje vietos valdžia siūlys mokymo programas, pritaikytas mokinių poreikiams tenkinti, o jų dalyviai galės laisvai prisijungti arba nutraukti programas bet kuriuo metu. Mokymo programos bus skirtos bendrinės kalbos mokymuisi, teisinių žinių ir profesinių įgūdžių įgijimui ir taip toliau.

Profesinis mokymasis ir ruošimas Sindziange labai sėkmingas ir yra teigiamai įvertintas tarptautinės bendruomenės. Sindziangas padarė didelę pažangą kovojant su terorizmu ir naikinant ekstremizmą, gauna vis daugiau „stabilumo dividendų“. Per pastaruosius trejus metus neįvyko nė viena žiauri teroristinė ataka. Ekstremistų skverbimasis buvo veiksmingai sustabdytas, viešasis saugumas Sindziange pastebimai pasitaisė. Nuo 2018-ųjų metų pabaigos, daugiau nei 1000 užsienio lankytojų iš daugiau nei 70 delegacijų aplankė profesinio mokymo centrus Sindziange. Tarp jų – JT pareigūnai, diplomatiniai pasiuntiniai Kinijoje ir religinių organizacijų atstovai. Patys apsilankę Sindziange, žmonės suprato pastangų kovoje su terorizmu skubumą, būtinumą, teisėtumą ir racionalumą bei pripažino, kad profesinio ugdymo programa Sindziange pilnai atitinka Jungtinių Tautų tikslus ir principus prevencinėje kovoje prieš terorizmą, saugant svarbiausias žmogaus teises, o programa yra verta visiško pripažinimo.

Religinio įsitikinimo laisvė negali tapti religinio ekstremizmo priežastimi. Žmogaus teisių apsauga nėra apsauginis terorizmo „skėtis“. Tai – tarptautinės bendruomenės įtvirtintas susitarimas. Mes niekados nepripažinsime ideologinį atspalvį turinčių „dvigubų standartų“ vertinant Kinijos vyriausybės pastangas kovojant prieš terorizmą ir gelbėjant ekstremizmo aukas. Joks juodinimas negali nuneigti fakto, kad Sindziangias padarė pažangą žmogaus teisių srityje. Joks šmeižtas negali sustabdyti visų Sindziango etninių grupių vienijimosi. Joks sąmokslas negali kliudyti Sindziango vystymuisi ir klestėjimui. Sindziange taika ir stabilumas nėra lengvai pasiekiami. Svarbiausia žmogaus teisė yra laimė. 1,4 mlrd. žmonių Kinijoje, įvairiausios etninės grupės, įskaitant ir uigūrus Sindziange, puoselėjame laimingą gyvenimą ir mes trokštame kurti bendruomenę su bendra ateitimi ir dalytis laime su visu pasauliu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Gal geriau ta tema nediskutuokim

kaunorajonietis

kaunorajonietis portretas
mūsų vergvaldžiai bijo jūsų, todėl bijome ir mes...kokią atskirtį pasiūlisite? Netiesiogiai, žinoma

Rm

Rm portretas
Tai reiskia viskas yra atvirksciai?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    5
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių