- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Kad ir kiek orai primintų vasaros vidurį, gramdome jos gėrybių puodo dugną. Ne vien kardeliai, bet ir mintys šaukte šaukia: jau rugsėjis! Tik į mokyklas jis, kaip kelininkams sniegas, ateina netikėtai...
Pedagogai ūžia: naujaisiais mokslo metais mokyti teks pagal atnaujintas programas, o vadovėlių nėra. Ir nebus, tiksliau, bus rugsėjo pabaigoje ar net vėliau. Mokyti, kaip teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, įmanoma ir be vadovėlių. Esą ugdymo turinys stipriai nesikeičia, „nėra, kad dabar mokysime kažkokios kitos matematikos, negu mokėme iki šiol, ar pasikeičia mūsų istorija iš esmės“.
Šia prasme esame išties laimingi – į mūsų istorijos vadovėlius niekas nesikėsina. O štai Rusijoje einama gerai pramintu smegenų plovimo keliu. Prieš aštuonerius metus vaikams buvo įbrukti perrašyti istorijos vadovėliai, iš kurio jie sužinojo, kad... Jeruzalę pastatė rusai. Pasikėsinus į Dievo tiesas, keisti žmonių sukurtą istoriją – juokų darbas.
Biblijos tyrinėtojas iš Rusijos Andrejus Desnickis nuo religijos persimetė į politiką. Atrado, kad Lietuva, Latvija ir Estija nebuvo okupuotos, Raudonoji armija atnešė mums laisvės, o Krymas turi priklausyti Rusijai... Vilniaus universitetas, kuriame profesorius iki šiol dėstė rusų kalbą, tik dabar apsižiūrėjo ir nusprendė nutraukti sutartį su juo. Tiesa, šiam dievagojantis, esą požiūris jau pasikeitė.
Didžiausi svertai pažinti istoriją ir suvokti dabarties įvykius išties yra ne vadovėliuose, o mokytojo rankose.
Pradėjęs karą Ukrainoje V. Putinas pareiškė, kad naujų istorijos vadovėlių kūrimas yra nacionalinės svarbos klausimas. Rusijos diktatoriaus užsakymas žaibiškai įvykdytas – juodieji metraštininkai perrašė 50-ies pastarųjų metų istoriją, vadovėlis gimė per penkis mėnesius. Nuo rugsėjo pirmosios rusų moksleiviai pagal juos bus mokomi Kremliaus propagandos linijos.
Tačiau didžiausi svertai pažinti istoriją ir suvokti dabarties įvykius išties yra ne vadovėliuose, o mokytojo rankose. Istorijos mokytojai turi ypatingą atsakomybę žinių atžvilgiu. Visų laikų ir tautų patirtis rodo, kad net nuožmiausiams režimams valdant buvo ir yra tiesai įsipareigojusių žmonių. Kol tokių bus, jokiuose vadovėliuose nežiojės spragos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kandidatas į prezidentus G. J...
-
R. Žemaitaičio komanda lauki...
-
A. Mazuronio štabas Darbo par...
-
G. Nausėdos štabas laukia ri...
-
I. Vėgėlė su bendražygiais...
-
I. Šimonytė laukia prezident...
-
D. Žalimas ir jo komanda lauk...
-
E. Vaitkus laukia rinkimų rez...
-
G. Jeglinsko štabas laukia ri...
-
„Lietuvos balsas. Kartos...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
