- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įkopti į Everestą
Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie, kurie metaforų nepripažįsta, tiesiog kopia į šią aukščiausią pasaulio viršukalnę tikrąja ta žodžio prasme. Štai kad ir šerpų vedlys veteranas ir rekordininkas Kami Rita į Everestą įkopė jau 28-ąjį kartą, pranokdamas ankstesnį rekordą, kurį pats pasiekė prieš mažiau nei savaitę.
Laimingas vaikis, nes vis įkopia ir vis sugrįžta. Ne visiems taip pasisekė – vien šį sezoną, bandydami pasiekti aukščiausio pasaulio kalno viršūnę, jau žuvo ar mirė 10 entuziastų.
Kiekvienas turi savo gyvenimo kalną. Pavyzdžiui, klimato aktyvistai, pasivadinę „Paskutine karta“, Džomolungmos nešturmuoja, jiems pakanka prisiklijuoti prie greitkelio ar kokio nors žinomo dailininko paveikslo garsioje galerijoje, o jei kuris jų alergiškas klijams, kūrinį aplaisto sriuba.
Vokietijos kanclerio O. Scholzo manymu (ir jis visai teisus), visiškai kvaila kažkaip klijuoti save prie paveikslo ar gatvės. Bet ir greitkelio blokada, jau nekalbant apie destruktyvius performansus galerijose, niekis, palyginus su bandymu sabotuoti naftotiekį, jungiantį Ingolštatą su Triestu. Tokie yra „Paskutinės kartos“ everestai. Geriau jau jie koptų į tikrą kalną su patyrusiu šerpų vedliu, kad ir ne rekordininku.
Štai, pavyzdžiui, baltarusių diktatoriaus Everestas – kuo ilgiau išlikti gyvam, ir tas jam kol kas sekasi.
Mirti esą jis dar neketinąs, be to, kas žino, gal jam pavyksią valdyti ir po mirties. Mozaikinė psichopatija – ne juokas. Tik, gaila, patiems baltarusiams tas kopimas itin prailgo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
2023-ųjų Kanų tarptautinis ...
-
457-oji karo Ukrainoje diena...
-
Žiūrovų kraują kaitino ...
-
Lietuvos socialdemokratų part...
-
456-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL pusfinalis: Kauno „Žalg...
-
Spaudos konferencija „Lyči...
-
Vilniaus Rusijos forumo spaudo...
-
M. Sinkevičiaus spaudos konfe...
-
Atsisveikinimas su G. Guntoriu...
-
Teisė turėti teisę1Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...
-
Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai augaDabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...
-
Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje4Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...
-
Slaptieji samčiaiKaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...
-
Audros nuojautaAntrąja pasaulio karine jėga save vadinusi šalis, kuri bene dešimtmetį putodama žadėjo pakartoti Berlyno šturmą, parodė tesugebanti per dešimt mėnesių užimti už Alytų mažesnio ploto miestą, paklodama 100 tūkst. galv...
-
Mokslininkė iš Mariupolio: nežinau, kada baigsis mūsų nepakantumas rusamsMariupolio valstybinio universiteto docentė Olena Suzdaleva viešėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir skaitė studentams paskaitas. ...
-
„Čiūto tūto“: sutartinė iš biudžeto6Seimas neseniai griebėsi itin svarbaus darbo – valstietiškai taisomas Atmintinų dienų įstatymas, kad lapkričio 16-ąją būtų minima Sutartinių diena. Už tai balsavo net 98 seimūnai. ...
-
Laurai ir dilgėlėsGerų naujienų stygiaus laikais fejerverkais į ūkanotą švietimo sistemos dangų iššovė žinia: Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymo gebėjimus pateko į pasaulio šalių dešimtuką. Nuostabu! Tačiau čia reikėtų stabtel...
-
Medaus spąstai korsikiečiui8Vėlyvą 1789 m. pavasarį Prancūzijoje prasidėjusios politinės audros daug kuo skyrėsi nuo kitų anksčiau vykusių perversmų. Revoliucijos dalyviai ne tik siekė nuversti silpną monarchą ir nekenčiamą karalienę, bet ir pakeisti daugelį metų vyrav...
-
Vienybė degalų baloje6Beveik visos politinės partijos susivienijo degalų baloje. Nuo konservatorių iki „darbiečių“. Visi skanduoja tą patį: sočiai pylėmės į automobilių bakus, bet visi taip darė. Toks, kai pagalvoji, parazitiškas požiūris. Bet, kai...
