Nebaigęs kadencijos Rimvydas Vaštakas savo noru atsisakė Seimo nario mandato ir kiek daugiau nei prieš metus tapo „Klaipėdos Smeltės“ generaliniu direktoriumi. Tie metai bendrovėje vadinami revoliuciniais – vyko personalo, struktūros, krovos technologiniai pakeitimai, pradėtos statyti naujos krantinės. Iš generalinio direktoriaus kabineto trečiajame aukšte atsiveria puikus uosto ir krantinių su stovinčiais laivais vaizdas.

Savo kabinetą, geriausią bendrovėje, iš Seimo sugrįžusiam R.Vaštakui atidavė bendrovės prezidentas Martinas Gusiatinas.

- Kokie pokyčiai asmeniniame gyvenime įvyko po to, kai palikote Seimą ir grįžote į Klaipėdą?

- Šeima liko Vilniuje. Kiekvieną penktadienį važiuoju pas juos, o sekmadienį grįžtu atgal. Tie trys šimtai kilometrų man tapo mažu atstumu.

- Kaip gi taip atsitiko, kad Vilnius ir Klaipėda atskyrė šeimą?

- Kai buvau Seime, Vilniuje gyvenau kartu su šeima. Per tą laiką jaunesnioji dukra Irma įstojo į M.K.Čiurlionio meno mokyklą. Išėjus iš Seimo, galvojome grįžti į Klaipėdą, o dukrą palikti bendrabutyje. Pasikalbėjome su bendrabutyje gyvenančiais vaikais ir nors bendrabučiai tvarkingi, vis tiek nusprendėme, kad dukrai bus geriausia likti su mama. M.K.Čiurlionio mokykla, mano nuomone, geriausia jaunųjų muzikantų mokykla Lietuvoje. Vilniuje gimnazijoje mokosi ir metais vyresnė keturiolikmetė dukra Rūta.

- Ar Vilniuje nuomojate butą?

- Paėmėme paskolą ir nusipirkome kotedžą.

- O Klaipėdoje?

- Senamiestyje turime butą.

- Anksčiau ar vėliau teks rinktis kur gyventi - Vilniuje ar Klaipėdoje?

- Spręsime, kai dukra baigs mokslus. Geriausia gyventi ten, kur dirbi.

- Kokia jūsų darbo diena?

- Atvykstu apie pusę aštuonių ryto ir dirbu iki septynių, aštuonių vakaro. Šeimai sakiau, kad dvejus metus dirbsiu labai ilgai. Jie tai suprato. Jei viskas vyks taip, kaip įsivaizduoju, bendrovė dirbs pelningai ir savininkai bus patenkinti, aš galėsiu grįžti truputį anksčiau iš darbo.

- Kadangi šeima Vilniuje, o jūs Klaipėdoje, lyg ir niekas nevaržo jūsų darbo laiko?

- Kai būna atostogos, šeima atvyksta į Klaipėdą. Mėgstame kartu pasivaikščioti pajūriu. Kai Klaipėdoje vyksta kokie nors renginiai, kur privalau būti kartu su žmona, ji atvažiuoja. Darbo dienomis su žmona susiskambinu du kartus – rytą ir vakare.

- Ar liko koks nors ryšys su Seimu?

- Dažnai nueinu pasikalbėti su buvusiais kolegomis. Seime turiu ir draugų, ir bičiulių, kurie pasveikina su gimtadieniu, ir aš juos sveikinu.

- Bet Seime yra ne draugai, o konkurentai?

- Jūs esate teisus. Politikai vieni kitiems - konkurentai. Bet, kai pasitrauki iš politikos, požiūris keičiasi. Nenorėčiau teigti, kad palikau politiką. Galima sakyti, pasiėmiau tik akademines atostogas.

- Ką Jums davė buvimas Seime?

- Labai daug. Pamačiau įstatymų kūrimo virtuvę, žmonių bendravimo, konkuravimo stilių, interesus. Tokia mokykla labai naudinga ir dabartiniame darbe. Geriau suprantu, kaip sukasi valstybės valdymo mechanizmas. Uosto verslas yra tarsi įspraustas tarp valstybinių institucijų – Uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos geležinkelių. Jos gali trėkšti krovos kompaniją arba atleisti varžtus. Todėl bendraujant reikia labai daug lankstumo, takto, taktikos.

- Ar teikiate pasiūlymų Seimui, kaip gerinti verslo sąlygas?

- Kalbuosi, bet pasiūlymų raštu neteikiu. Atskiri subjektai gali būti traktuojami ne itin palankiai. Labiau atsižvelgiama į asociacijų siūlymus.

- Įdomiau Seime ar versle?

- Pamačiau, kaip nuostabiai kai kurie žmonės jaučiasi Seime. Surengia spaudos konferenciją, pasako svarbius dalykus ir džiaugiasi, kad padarė rimtą darbą. Man tai neteikia malonumo. Noriu labiau apčiuopiamo, geriau matomo rezultato. Laukti rezultato trejus ar penkerius metus arba ir visai nesulaukti man yra per sunku. „Stogas nuvažiuotų“, jei dar būčiau likęs Seime. Negalėjau ten savęs realizuoti. Buvau vienas iš aktyviausių pagal užregistruotų projektų kiekį, tačiau daugumai pasiūlymų nebuvo pritarta.

- Ar galima daryti išvadą, kad esant opozicijoje geriau būti versle?

- Opozicija reikalinga valstybei. Jos didžiausias darbas - tam tikras spaudimas, kad pozicija nedarytų klaidų. Bet tai gali daryti ir tie žmonės, kurie neprigyja versle.

Man patiko dirbti Klaipėdos miesto taryboje, nes ten nemoka atlyginimo. Politinėse institucijoje man maloniau dirbti iš idėjos. Seimo nariams rinkėjai dažnai priekaištauja, kad gaudami 3000 litų atlyginimą nieko gero nepadarė. Tai nemaloniai nuteikia. Seimo narių veiklos žmonės nepastebi, visi nori greito rezultato.

- Kodėl turtingi verslininkai veržiasi į Seimą?

- Kai žmonės turi pinigų, nori save parodyti. Yra ir kitų motyvų. Vieni nori užsitikrinti, kad nepasikeistų ekonominės verslo sąlygos ir būtų išsaugoti jų pinigai, kiti ateina norėdami dar daugiau pinigų užsidirbti. Tačiau tarp turtingai gyvenančių žmonių yra nemažai ir šalies patriotų. Iš esmės kiekvienas žmogus į Seimą eina dėl asmeninių motyvų, tik jie būna daugiau ar mažiau susieti ir su valstybės interesais. Seime galima ir pagadinti savo įvaizdį. Tačiau buvimas ten yra tam tikras iššūkis, adrenalino dozė.

- Ar lengviau kalbėtis su verslo partneriais vien dėl to, kad, būdamas Seime, tapote labiau žinomas?

- Andrius Kubilius pakvietė mane į Žinių ekonomikos forumą. Prieš eidamas nežinojau, kas tai. Forume renkasi Lietuvos verslo, mokslo ir intelektualinis elitas. Dalyvavimas forume žymiai praplėtė mano akiratį, pamačiau mokslininkų ir ekspertų požiūrį į valstybių ekonominius vystymosi dėsnius. Labai naudingi susitikimai su įvairių šalių ambasadoriais, ekonomikos atašė. Ir nebūdamas Seime gaunu daugybę kvietimų į susitikimus. Net ir esant geriausiems norams visur negaliu suspėti.

- „Klaipėdos Smeltės“ vardas siejamas su Martinu Gusiatinu. Ar Jūsų neslegia miesto garbės piliečio, vieno turtingiausių Klaipėdos žmonių autoritetas?

- Tai - pats geriausias vadovas, kurį kada nors gyvenime esu turėjęs. Ponas Gusiatinas yra žmogiškas, suprantantis, mokantis įvertinti ir atleisti. Iš jo mokausi.

- Susidaro įspūdis, kad Martinas Gusiatinas labai kruopščiai pasirenka savo aplinkos žmones. Kaip Jums pavyko įeiti į patikimųjų ratą?

- Pažinojau Rimandą Stonį, kuris trumpai vadovavo „Klaipėdos Smeltei“, ir pasiprašiau į šią bendrovę. Jį pakeitusio Martino Gusiatino asmeniškai nepažinojau. Tačiau buvau girdėjęs, kad jis žaidė futbolą. Sportininkais aš žaviuosi, nes tai tvirto charakterio ir stiprios valios žmonės, dėl savo savybių dažnai pasiekiantys ir gerų verslo rezultatų. Pats atėjau su pasiūlymais. Po pirmojo pokalbio priėmė gamybos direktoriumi, po to - gamybos ir komercijos direktoriumi. Po Seimo per tuos metus labai daug kartu padarėme.

- Dirbate sau, ar esate samdomas vadovas?

- Esu samdomas darbuotojas. Kiekvieną mėnesį teikiu ataskaitą prezidentui ir pagal rodiklių sistemą vertinamas mano darbas. Kai įsijungia skaičiai, galima išvengti emocijų. Kol rezultatai gerėja, galiu galvoti, kad viskas gerai.

- Ar barti nuo prezidento gaunate tik dėl blogų skaičių, ar ir todėl, kad jis, tarkim, ne ta koja išlipo iš lopos?

- Aš nesu gavęs nuo prezidento barti. Pats kartais nesusilaikau ir pakeliu balso toną prieš pavaldinius. Prezidentas savo autoritetu ir kvalifikuotais patarimais atšaldo emocijas.

- Susidaro įspūdis, kad „Klaipėdos Smeltė“ tarsi atstumiama kitų uosto bendrovių, nes pernai pašalinta iš Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos?

- „Klaipėdos Smeltė“ pati išėjo. Deja, kai kurios asociacijos, kaip man atrodo, atstovauja ne visų į jas įeinančių kompanijų interesams. Pagrindinis konfliktas su Krovos kompanijų asociacija buvo dėl uosto žemės subnuomos. Mūsų supratimu, subnuoma – dar viena galimybė verslininkams. Jei nenori, ja gali nesinaudoti ir tiek. Nors „Klaipėdos Smeltė“ buvo prieš, tačiau Krovos kompanijų asociacija pareiškė, kad nereikia sudaryti sąlygų Klaipėdos uoste vykdyti subnuomą. Aš parašiau raštą Susisiekimo ministerijai nepritardamas asociacijos pozicijai dėl subnuomos. Įvyko konfliktas. Todėl išėjome tikėdamiesi, kad ateis laikas, kai Krovos kompanijų asociacija atstovaus visų narių interesams.

- Ar po to su jumis bendrauja kitų uosto kompanijų vadovai?

- Man patinka, kad Klaipėdoje yra atskiriami konkurenciniai reikalai nuo asmeninio bendravimo. Kalbamės ir apie bendrus reikalus, bet, kai atvažiuoja klientai, dėl krovos tarifų tariamės kiekvienas atskirai.

- Kokius įdomius pomėgius aukojate dėl darbo?

- Mėgstu krepšinį, futbolą, Seimo komandoje žaidžiau. Mano pomėgis yra ką nors remontuoti garaže. Turiu krosams skirtą motociklą. Su juo važinėju trasoje šalia Vilniaus. Mane jaunystėje treniravo žinomas Lietuvoje motokroso treneris, tarptautinės klasės sporto meistras Algis Šerkšnas.

Kiekvieną žiemą savaitę su šeima slidinėjame Austrijos Alpėse. Taupome pinigus ir į kalnus važiuojame savo automobiliu. Vasarą dažniausiai poilsiaujame prie jūros ar ežero Lietuvoje. Turiu burlentę, su kuria smagu gaudyti vėją. Pernai vasarą atostogavome užsienyje, tačiau nepatiko. Kam mokėti kelis kartus brangiau, jei Lietuvoje už mažesnius pinigus galima puikiai pailsėti.