Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla

Prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu: „Pamenu, žmonės, skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“, ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks, kad paskui supranti, ką reiškia tyla.“

Bendrystės laikotarpis

„Sausio 13-oji man buvo trumpa. Tačiau laikotarpis iki tol, kai, metęs visus darbus, eidavai kažkur budėti, saugoti objektų, atrodė pats svarbiausias. Nors 1990 m. kovo 11 d. ir buvo paskelbta nepriklausomybė, aplink vis dar buvo pilna sovietų kariuomenės, pasitaikydavo bandymų užimti nepriklausomybę diegiančias ir puoselėjančias įstaigas. Vyravo bendra nuomonė, kad turime nuolat saugoti pagrindinius objektus. Darbe sudarydavome grafikus, kas kur tą dieną ar naktį budės. Pamenu, Lietuvos radijo pastate buvo toks beveik nenaudojamas šoninis įėjimas. Bent porą kartų dviese su kolega esame budėję prie tų durų. Turėjome užduotį – jei kas nors veršis vidun, tai pirma turės stoti į akistatą su mumis“, – pokalbį pradeda profesorius.

1988–1991 m. laikotarpis R.Daugelavičiaus atmintyje visada išliks kaip įsimintiniausias, daugiausia prasmės turėjęs etapas, kurį profesorius prilygina sapnui ar kino filmui.

Beginklių žmonių kova

„Tiesą pasakius, nežinau, ar būčiau atsidūręs Sausio 13-osios įvykių sūkuryje, jei ne brolis. Visą naktį prieš tai buvau budėjime ir norėjau tiesiog išsimiegoti. Atrodė, kad politinė situacija aprimusi, delegacija iš Maskvos vyksta į Vilnių. Tačiau iš Panevėžio atvažiavo brolis, tad kartu nuvykome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, prie kurių tvyrojo gera atmosfera – vyko koncertai, degė laužai, žmonės tiesiog linksminosi. Vėlai vakare per radiją išgirdome, kad labai trūksta žmonių prie Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos. Kadangi tuo metu dirbau Vilniaus universitete, o universiteto darbuotojų ir studentų vieta ir buvo prie Radijo ir televizijos komiteto (dabar Lietuvos radijas ir televizija – aut. past.), pasakiau broliui: „Važiuojame ten, būsime su savais“, – prisimena profesorius.

Nuo įvykių praėjus keletui ar kelioms dešimtims metų, keičiasi vaizdas to, ką tuo metu jautei, ką išgyvenai.

Apie 1 val. nakties R.Daugelavičių su broliu prie RTV komiteto pasitiko taika ir ramybė: degė laužai, bažnyčios „Tikėjimo žodis“ nariai giedojo giesmes, rodė įjungtas televizorius, per garsiakalbius buvo transliuojama radijo programa. „Tačiau netrukus prasidėjo sujudimas – Geležinio Vilko gatve pravažiavo tankai. Po kelių minučių šarvuočiai, dengtos, kareivių pilnos mašinos atvažiavo ir į S.Konarskio gatvę“, – detales vardija R.Daugelavičius, netrukus pats atsidūręs akistatoje su sovietų kareiviais.

„Mes, vyrai, susikibę rankomis stovėjome priešais skverą šalia Televizijos komiteto pastato ir stebėjome, kaip kitoje gatvės pusėje keliomis eilėmis rikiavosi kareiviai. Savotiškas jausmas, kai matai, kad žmonės ruošiasi tave mušti. Stebėjau, kuo jie buvo ginkluoti, nes per ankstesnius žiaurius įvykius Tbilisyje žmones daužė kastuvėliais, juos tiesiog kapojo. Apsidžiaugiau pamatęs, kad greta automatų kareiviai turėjo ne kastuvėlius, o lazdas. Na, bet ką ten beginklis prieš ginkluotus gali padaryti?“ – juokauti bandė įvykių liudininkas.

Kaip pasakoja R.Daugelavičius, išsirikiavusiems kareiviams buvo duota komanda „Pirmyn“ ir jie fechtuotojų žingsneliu ėmė artėti taikių ir beginklių gyventojų link, juos mušti. „Priekyje ėję kareiviai stengėsi kirsti per kojas, kad žmonės pargriūtų. Parkritusius daužydavo lazdomis, automato buožėmis, spardydavo. Pajutau vieną spyrį, antrą – buvo kažkokia mėsmalė. Po kokio trečio bandymo atsikelti trenkė kaip reikiant į galvą buože. Matyt, buvau ir sąmonę praradęs. Atsigavęs pamačiau balą kraujo, apčiuopiau, kad galva sudaužyta, ant šaligatvio guli mano laikrodis. Kareiviai jau buvo nušuoliavę link televizijos pastato, o prie radijo pastato dar buvo mėtomi sprogstamieji paketai“, – įvykius prisiminė VDU profesorius.

„Aplink buvo visiška sumaištis. Pamenu, žmonės, skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“, ėjo link šalia radijo pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir „tuščiais“ šoviniais, ne į žmones, garsas buvo toks, kad paskui supranti, ką reiškia tyla. Kai tankas iššauna, pasigirsta baisus trenksmas, o tada – tylos pauzė, o po kelių sekundžių išgirsti ir pamatai byrant radijo komiteto bei kitoje gatvės pusėje esančių gyvenamųjų namų langų stiklus. Žmonės kelioms minutėms išsilaksto, o paskui, skanduodami „Lietuva“, vėl buriasi prie karinės technikos... Praėjus maždaug valandai nuo šturmo pradžios, gatve ėmė važinėti sunkvežimis, kuriame buvo didžiulės dėžės – garsiakalbiai. Per juos transliavo vieno iš jedinstvininkų lyderių Juozo Jarmalavičiaus kalbą: „Broliai ir seserys, jūs esate apgauti, eikite namo, jūsų laukia tėvai ir vaikai“, – makabriškus tos nakties įvykius pasakojo R.Daugelavičius.

Svarbiausia – pasimokyti

Žvelgdamas į 1991 m. Sausio 13-osios įvykius, po šių prabėgus jau 31 metams, VDU profesorius pabrėžia, kad labai svarbu mokytis iš praeities.

„Praeis dar kelios dešimtys metų ir tarp gyvųjų nebeliks liudininkų, liks tie, kurie apie Sausio 13-ąją žinos tik iš istorijos vadovėlių. Pats sau dar visiškai šviežius įvykius (iki 13-osios dienos ryto) 1991-ųjų sausį užsirašiau. Tada buvome kviečiami užrašyti savo prisiminimus, liudijimus. Gaila, kad nerašiau, kas vyko dar bent savaitę po tų įvykių. Praėjus keletui ar kelioms dešimtims metų, keičiasi vaizdas to, ką tuo metu jautei, ką išgyvenai. Atmintis vienas detales išryškina, kitas ištrina. Tai labai jautėsi iš liudininkų pasakojimų per paskutinį, prieš keletą metų vykusį teismo posėdį, skirtą Sausio 13-osios įvykiams“, – prisiminė prof. R.Daugelavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Euge ijus

Euge ijus portretas
Jie galvojo kad kovoja dėl laisvės bet iškovojo dar didesne diktatura ir priespauda dabar tik ir girdėti baudos baudos net skiepija ir tai per prievata i sušikta maksima be kaškokio debilo paso ieiti negalima tai tegul ji iš vis ušsidaro bunant švedijoj iš vis niekas net paso neparašė nei ansnukio niekas neliepia ušsidėti o musu durniai sako kad pas mus laisvė nesuprantu apie ka jie čia

na as taip pat ten buvau .lazdu gavau . o medalio NE

na  as taip pat ten buvau .lazdu gavau . o medalio NE portretas
o stai sikinyko aitru kavapa prisimenu iki sios dienos ....pasiciupinejau sikna ---na lygtai neaapsisikau , bet kitiems matomai ne taip gerai pasiseke kaip man....

Cgd

Cgd portretas
Tai jo tik kaimieciu vaikai turejo tarnaut rusu kariuomenej ir tanku nebijojo....
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Baltojo putino drobulė
    Baltojo putino drobulė

    Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    3
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
Daugiau straipsnių