Ko­va dėl Žyd­rū­no Il­gaus­ko baig­ta, „Sva­jo­nių rink­ti­nės" pro­jek­tą Pe­ki­no olim­pi­nėms žai­dy­nėms teks ko­re­guo­ti. Kaip ver­tin­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) ko­vą su ga­lin­giau­sia pa­sau­lio krep­ši­nio or­ga­ni­za­ci­ja NBA ir vie­na jos ko­man­dų Kliv­lan­do „Ca­va­liers"?

Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas - pra­lai­mė­ji­mas, ta­čiau iš tik­rų­jų šią am­žiaus ko­vą ga­li­ma ver­tin­ti ir ki­taip. LKF pa­ro­dė, kad tu­ri stu­bu­rą ir ne­ke­liak­lups­čiaus prieš nie­ką. Kal­bė­da­mi tei­si­ne ir ar­gu­men­tų kal­ba, LKF va­do­vai pri­ver­tė su ja skai­ty­tis NBA. Ir, jei­gu ne paašt­rė­ję Ž.Il­gaus­ko nu­ga­ros skaus­mai, vis­kas grei­čiau­siai bū­tų pa­si­bai­gę per­ga­le.

Ar ši lie­tu­vių ko­va bu­vo be­pras­mė? Kaip pa­žiū­rė­si. Vie­na ver­tus, Ž.Il­gaus­ko nu­ga­ros pro­ble­mos yra la­bai rim­tos ir, jei­gu ne jo be­ga­li­nis no­ras žais­ti už Lie­tu­vą, ko ge­ro, net dis­ku­si­jų apie par­duo­tą va­sa­rą rink­ti­nei ne­ga­lė­tų bū­ti. Ki­ta ver­tus, pu­sę di­džio­sios kar­je­ros pra­lei­dęs dėl sun­kių trau­mų, Ž.Il­gaus­kas pa­ro­dė, kad jis li­ko lie­tu­viu, mū­sų ma­žos tau­tos at­sto­vu. Dėl to jis net bu­vo pa­si­ren­gęs mo­kė­ti da­lį mi­li­jo­nus tu­rė­ju­sios siek­ti drau­di­mo įmo­kos. Tik bū­tų tai pa­da­ręs ty­liai, be rek­la­mos ir gar­sių žo­džių.

Šio­je ko­vo­je bu­vo ir iš­da­vys­čių. Kaip ki­taip įvar­dy­ti kai ku­rio­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se pa­si­ro­džiu­sias įžei­džian­čias rep­li­kas Ž.Il­gaus­ko at­žvil­giu ar tei­gi­nį, kad jis pa­si­da­vė „Ca­va­liers" spau­di­mui? Ti­kė­ki­mės, jis to ne­ma­tė ir ne­skai­tė. Ta­čiau jei­gu ky­la pa­gun­da kuo nors pik­tin­tis, tai - „Ca­va­liers" klu­bu už jo kie­ta­kak­tiš­ką po­zi­ci­ją Ž.Il­gaus­ko at­žvil­giu. No­rė­jo­me „Ca­va­liers" ge­ne­ra­li­nio va­dy­bi­nin­ko, bu­vu­sio Ž.Il­gaus­ko ko­man­dos drau­go Dan­ny Fer­ry pa­klaus­ti - ar Žyd­rū­nas ne­nu­si­pel­nė įgy­ven­din­ti sa­vo sva­jo­nės? Ar jis ne­ver­tas, kad bū­tų įsi­klau­so­ma į jo kil­nų no­rą pa­dė­ti sa­vo ša­liai?

Trys dien­raš­čio ban­dy­mai to pa­klaus­ti, skam­bi­nant jam iš Vil­niaus, Niu­jor­ko ir Kliv­lan­do, bu­vo ne­sėk­min­gi. D.Fer­ry vi­sus kar­tus tu­rė­jo vie­ną at­sa­ky­mą - jo­kių ko­men­ta­rų. Tur­būt tie­sa, kad Ame­ri­ka tu­ri vie­ną die­vą - do­le­rį. To­dėl šio­je si­tua­ci­jo­je svar­biau­si yra ne jaus­mai, o pi­ni­gai, ku­riuos „Ca­va­liers" įdė­jo gy­dy­da­mas lie­tu­vį. Bet Ž.Il­gaus­kas už tai ati­dir­bo - są­ži­nin­gai, kant­riai ir iš­ti­ki­mai. Jei­gu „Ca­va­liers" va­do­vai bū­tų tai žmo­giš­kai įver­ti­nę ir pa­sa­kę - ke­liauk, pa­dėk sa­vo ša­liai, tik būk at­sar­gus, Žyd­rū­no at­si­da­vi­mas Kliv­lan­dui bū­tų dar di­des­nis. Da­bar jis bus dar la­biau lie­tu­vis. Pa­si­džiau­ki­me bent tuo ir pa­lin­kė­ki­me Di­džia­jam Ž. svei­ka­tos.