Klientas teisus buvo tol, kol bankai žengė į rinką, kol dalijosi rinką, kol buvo konkurencija. Kai konkurentų sumažėjo, kai rinka pasidalyta, belieka dalytis tik klientų pinigus. Pernai vien "Swedbank" Lietuvoje susižėrė 112 mln. eurų grynojo pelno. Ir vis tiek nelabai apsimoka čia dirbti, būtina viską optimizuoti. Labiausiai apsimokėtų nebeteikti jokių paslaugų, o klientai vis tiek moka mokesčius. Štai – perpetuum mobile!

"Swedbank" nėra koks išskirtinis bankas. Panašiai elgiasi ir SEB, ir "Luminor" (susijungusieji DNB "Nordea Bank"). Visi uždaro bankų skyrius, visur klientai rikiuojami į eiles iš anksto užsirašius). O visų jų pelnas praėjusiais metais siekė 239,7 mln. eurų. Kad tiek uždirbtum, kiek iš viso žmonės jiems pinigų atidavė?

Klientas teisus buvo tol, kol bankai žengė į rinką, kol dalijosi rinką, kol buvo konkurencija.

Lietuvos bankas, privalantis akylai stebėti, kad nuo žmogaus nebūtų nudirtas paskutinis kailis, sako, kad viskas čia gerai ir teisėta. Aišku, neblogai žiūrint iš valstybės biudžeto varpinės. Kuo daugiau bankai užkala, tuo daugiau mokesčių sumoka. Bet iš tiesų juk tą pelną po euriuką suneša tie patys Lietuvos valstybės piliečiai. Kaip jie nesulinksta nuo vis didėjančios naštos?

Dar grasinama tuoj apmokestinti automobilius. Kuo labiau neturtingas, kuo prastesnis tavo plieno žirgas, tuo daugiau mokėsi. Kuo geriau gyveni – tuo mažiau. Ir ne tik už transportą. Apskritai. Iš principo. Štai ir dividendai nuo kitų metų bus apmokestinami gerokai mažiau nei skurdžiausiųjų šalies gyventojų pajamos – 15 proc.

Paprasto Lietuvos žmogaus ištvermė yra neišmatuojama, kad ir kiek krautum, vis tiek nesugniuždysi. Čia jau valstybės perpetuum mobile.