Ar cheminė kastracija, kurią įteisinti ragina grupė parlamentarų, gali išgyvendinti pedofiliją? Pasiūlymo autoriai mano, kad teismams derėtų suteikti galimybę, be tradicinių laisvės atėmimo bausmių, nuteistiems pedofilams bei prievartautojams taikyti lytinį potraukį mažinančias medicinos priemones. Kaip tai vertina medikai?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

– Cheminė kastracija – labai drastiškas būdas kovai su pedofilija. Jį priėmus būtų sunku nepažeisti žmogaus teisių. Lenkija ir kai kurios kitos šalys šį metodą jau taiko, todėl reikia išanalizuoti jų patirtį ir galbūt perimti mums. Galbūt metodas taikytinas tiems asmenims, kurie nevaldo savęs ir kartoja nusikaltimus. Tačiau sprendimą reikia priimti labai atsargiai, apgalvotai, o ne ekspromtu įaudrintiems pastarųjų įvykių šalyje.

Vaistais galima sumažinti lytinę potenciją, bet kaip kontroliuoti šių vaistų vartojimą? Savanoriškos cheminės kastracijos tikrai nepasieksime. Pagaliau pedofilija nėra vien tik fizinis veiksmas, erekcija, pasitenkinimas. Ji, kaip ir homoseksualizmas, yra įvairių formų, tai nebūtinai lytiniai santykiai. Vien potraukio slopinimas problemų neišspręs.

Aš matau kitokių būdų, kaip kovoti su pedofilija. Pirmiausia sąžiningai ir atsakingai turi atlikti savo pareigas tos tarnybos, kurios už tai yra atsakingos. Visai visuomenei turi būti prieinama socialinė informacija, kad ir suaugusieji, ir vaikai žinotų, kur kreiptis, iškilus problemai, kam galima pasiskųsti. Visuose rajonuose yra vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kodėl jų darbuotojai negali lankytis vaikų darželiuose, mokyklose, kalbėtis su vaikais, jų auklėtojomis, paaugliais?

Vaiko psichologinei būsenai įvertinti, pastebėti, kad vaikas kenčia, yra labai daug metodų. Tačiau šiandien tėvų ir vaikų santykiai nėra pakankamai glaudūs. Jei, tyrimų duomenimis, tėvas per parą savo vaikui skiria tik 7 minutes, ryšio nebelieka. Turime atkurti moralinius ir dvasinius santykius tarp vaikų ir suaugusiųjų, pareikalauti tarnybų atsakomybės už savo darbą, tada nereikės žmonių žaloti.

Kauno medicinos universiteto docentas, Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros vedėjas Arvydas Milašius:

– Lietuvoje yra registruotų vaistų, kurie slopina vyriškus lytinius hormonus. Kai lytinis potraukis yra padidėjęs, vaistai gali jį nuslopinti. Tačiau iškreiptą potraukį turi gydyti psichologai ir psichiatrai. Jokie vaistai to neišgydys. Tie vaistai, kurie veikia lytinę potenciją, yra labai brangūs ir kompensuojami ne pagal visas indikacijas, o tik vėžiniams susirgimams gydyti. Jei tokie vaistai būtų taikomi tik padidėjusiai lytinei potencijai slopinti, juos reikėtų pirkti patiems vartotojams arba, jei vartojimas taptų privalomas, tektų priimti sprendimą, kad šiuos vaistus kompensuotų valstybė.

Paskyrus tokį gydymą labai daug priklausytų nuo žmogaus, jo priežiūros. Jei vaistai būtų paskirti vartoti savanoriškai, nebūtų jokių garantijų, kad žmogus juos gers. Nebent būtų sugirdyti prievarta. Be to, visi vaistai turi šalutinį poveikį kitiems organams. Taigi cheminė kastracija – ne išeitis, o šiaudas, bene labiausiai skirtas visuomenei nuraminti.

Psichoterapijos klinikos vadovas, gydytojas psichoterapeutas Vitalius Žukas:

– Pedofilija ir dabar atsiradęs naujas terminas – lolofilija priskiriama iškrypimų grupei. Pedofilai jaučia potraukį berniukams, lolofilai – mergaitėms. Tai, kas apie reiškinį, vadinamą bendruoju pedofilijos vardu, dabar kalbama Lietuvoje, rodo absoliutų jo nesuvokimą. Pedofilai yra giliai kenčiantys žmonės. Giluminiuose jų pasąmonės kloduose slypi didelė meilė vaikams, kurios jie nepatyrė, būdami maži. Savo veiksmais jie tarsi kompensuoja meilės stoką, siekdami, kad tiems vaikams, kuriuos jie pasirenka, būtų geriau, nei buvo jiems jų vaikystėje. Pedofilai – narcizinės asmenybės, jie myli save, savo atvaizdą. Vaikiškoji pedofilų asmenybės dalis susitapatina su jų pasirinkto vaiko, santykiai palaikomi glamonėmis, bučiniais, dovanomis. Jaunas nekaltas vaiko kūnas, nekeliantis jokios grėsmės, jiems kaip fetišas, kuris jaudina, sukelia aistrą. Jauna mergaitė nesugeba apsiginti, o suaugusios moterys pedofilams kelia grėsmę.

Cheminė kastracija šio reiškinio neišgyvendins, kaip nepašalins jų auklėjimo vaikystėje spragų, meilės stokos. Tai tas pats, kaip nukirsti rankas vagiui, kad daugiau nebegalėtų vogti. Siekiant apsaugoti pedofilų aukas, reikia šalinti reiškinį, o ne jo padarinius. Pedofilams reikalingas labai ilgas psichoterapinis gydymas, bet dėl itin negatyvaus visuomenės požiūrio jie neina į viešumą, nekalba apie savo problemas. Tai patys nekalčiausi žmonės, tokie patys ligoniai, kaip ir sergantieji kitomis psichikos ligomis. Visuomenė ilgai smerkė alkoholikus, bet dabar jau pripažįsta, kad alkoholizmas yra liga. Tikėtina, kad ateityje taip vertinsime ir homoseksualus bei pedofilus.