Sunkiai uždirbtus pinigus visi skrupulingai skaičiuoja. O kai jie lengvai byra, to kruopštumo daug kam pritrūksta. Štai ir ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai pramonė augo, eksportas didėjo, bankai paskolomis švaistėsi, biudžetas riebėjo, valdžia į skaičius po šeštojo nulio nekreipė dėmesio. Šiandien padėtis skaudžiai pasikeitė. Pinigų šaltiniai užako.

Skausmingai tenka mažinti visas biudžeto išlaidas. Privačios struktūros jau seniai ir gerokai apkarpė sąnaudas. Valdžiažmogiai ragina visus solidariai suprasti tokią būtinybę. Nors patys labai nenoriai savo pajamas mažina.

Nelabai gražiai šiame kontekste atrodo ir dauguma Klaipėdos savivaldybės tarybos narių, gaunančių per mėnesį po 700 litų kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti. Iki liepos mėnesio šios išmokos buvo dar didesnės. Dabar jos sumažintos 30 proc., tačiau nenustatyta jokia atsiskaitymo už išlaidas tvarka.

Per metus tokios išmokos miesto iždui kainuotų 260 tūkst. 400 litų. Žinant, kad devyni išrinktieji jų neima, suma sumažėja 75 tūkst. Ir šalies, ir miesto biudžete ketvirtis milijono nėra labai jau didelis skaičius. Bet, kai visi kalbame apie solidarumą ir supratingumą, net dešimt tūkstančių gali kai kam būti išgyvenimo suma. Už šiuos pinigus, kurie išleidžiami tarybos narių pieštukams per vienus metus, užtektų, pavyzdžiui, nupirkti net du butus Klaipėdoje ir juose įkurdinti dvi šeimas, laukiančias tūkstantinėje socialinio būsto eilėje.

Be abejo, politikai, dirbdami savivaldybės taryboje, turi papildomų išlaidų. Už darbą taryboje jie algų negauna. Tad išlaidas kompensuoti privalu.

Tačiau taupyti vis tiek reikia.

Štai per 33 tūkst. litų per metus galima sutaupyti nemokant šių išmokų tarybos nariams – etatiniams savivaldybės darbuotojams. Juk ir merui, ir vicemerams, ir tarybos sekretoriui pastatas Liepų gatvėje – darbo vieta, kur jie aprūpinti visomis būtiniausiomis veiklos priemonėmis.

Sutaupyti galima ir centralizuotai tarybos nariams teikiant paslaugas.

Pavyzdžiui, nuoširdžiai norėdama taupyti savivaldybė imtų ir paskelbtų konkursą mobiliojo ryšio operatoriui parinkti. Ir suvienytų visas savo įstaigas, įmones bei organizacijas į vieną pirkėją. Didžiulės nuolaidos pokalbiams būtų garantuotos. O tarpusavyje mobiliuoju ryšiu bendrautų nemokamai. Tada ir tarybos nariui, ir ne tik jam bendrauti telefonu su savivaldybės administracija, jos įmonėmis ir įstaigomis nieko nekainuotų. Ryšiams reikėtų išleisti tik skambinant rinkėjams.

Galėtų būti paskelbtas konkursas ir degalų pardavėjui parinkti. Nuolaidos taip pat garantuotos, nes laimėjusiomis degalinėmis naudotųsi ne tik tarybos nariai, bet ir savivaldybės administracija bei jos įstaigos ir įmonės. O tie politikai, kurie nemoka vairuoti, galėtų iš buhalterijos gauti terminuotą visuomeninio transporto vardinį darbo dienų bilietą už 64 litus. Jeigu pėsčiasis politikas aukoja darbui su rinkėjais net savaitgalius, tuomet buhalterija jam galėtų nupirkti ir terminuotą vardinį mėnesio bilietą už 86 litus. Juk negalima skirti valdiškų pinigų degalams ar net mašinos nuomai tam, kas neturi teisės vairuoti. Antraip bus humoro, kaip su Seimo baukutėmis.

Kanceliarinėms prekėms reikėtų tokio pat konkurso kaip ryšiams ir degalams. Be to, konkurse turėtų būti sąlyga, kad kanceliarinių prekių pardavėjas teiktų kompiuterių, spausdintuvo, dauginimo paslaugas.

Įvedus tokią tvarką politikai į rankas negautų grynųjų pinigų. Operacijos grynaisiais juk visada kelia įtarimą, ar pinigai panaudoti pagal paskirtį.

Na, gal užteks fantazuoti. Manau, tokių patarėjų ir patarimų mūsų miestelyje atsirastų ne vienas.

Viso to gal ir nereikėtų – kaip nereikėjo prieš kelerius metus.

Jei ne įtartinai keista Vyriausybės veikla ir Seimo lengvabūdiškumas, galbūt nereikėtų šiandien tų grašių taupyti.