Vieną dieną tai labai nugąsdino, nes šuo buvo palaidas ir be jokio antsnukio, lakstė kur norėjo. Šalia buvo storas vyras ir ramiai vaikštinėjo, nekreipdamas dėmesio į savo vilkinį padarą.
Žinau, kad be pavadėlio šuns tikrai negalima paleisti. O kaip yra dėl antsnukio?
Kai kurie augintinių šeimininkai sako, kad juos viešoje vietoje galima taip vedžioti. Bet ar tikrai? O jei tam šuniui kas nors šaus į galvą ir jis pašokęs suleis dantis kam nors į gerklę? Kas tada atsakys?
Šunų šeimininkai tokiais atvejais paprastai sako, kad kalta pati auka, nes kažkaip elgėsi ne taip, kaip nori jo šuva.
Tik iš kur kiekvienai potencialiai aukai žinoti, kaip jis turi tai išsiaiškinti, kai šalia uostinėja veršis, iškištu liežuviu.
Juk šitie vilkiniai šunys yra pavojingi. Kiek žinau, Antrojo pasaulinio karo metais fašistai jais mirtinai užpjudydavo koncentracijos stovyklų kalinius. Tą patį lageriuose darė ir kiti žmogžudžiai – sovietai.
Dabar, taip atrodo, kad ši tradicija neprarado aktualumo, ir kai kuriems žmonėms tiesiog būtina taip pademonstruoti savo agresiją ir „jėgą“. Šlykštu.
Kam tokiam stambiam vyrui, kuris jautį pargriautų, reikalingas šitas baisus šuo? Turbūt tik tam, kad pasipuikuotų prieš aplinkinius.
(be temos)
(be temos)