Kapitonas palieka laivą paskutinis

Tai šimtmečius menanti jūrinė tradicija, pagal kurią kapitonas, skęstant laivui, iki paskutinės minutės yra atsakingas už įgulos ir keleivių išgelbėjimą. Arba išgelbėji juos, arba žūsti kartu su tais, kurių nespėjai išgelbėti.

Prieš 100-metį taip ir pasielgė visiems žinomas, jau legenda tapęs, britų keleivinio laivo "Titanikas" kapitonas Edwardas Smithas kuris, negalėdamas išgelbėti visų savo laivo keleivių, 1912 m. balandžio 15-osios naktį pasirinko žūtį.

Tačiau taip elgėsi ir dauguma jūrų kapitonų, garbės kodeksą vertindami labiau už gyvybę. Pagal kurį aukštesnių visuomenės klasių atstovai privalo laikytis moralės, susijusios su garbe, tarnybine pareiga ir pagarba nuskriaustiesiems. Todėl pirmiausia buvo gelbėjami silpniausi laivo keleiviai, vaikai, moterys.

Mūsų valstybę šiandien taip pat galime palyginti su laivu, patekusiu į stiprią pandemijos audrą, ir pagarba kapitonams, kurie suteikia skiepijimo prioritetą medikams, senjorams, kitiems, esantiems didesnio pavojingumo zonoje ar silpnesniems laivo keleiviams.

Deja, toks atrodytų garbingas elgesys šiandien, mano nuomone, sukuria kontroversišką situaciją.

Pagal pasaulinę medicinos praktiką, norint suvaldyti šalyje pandemiją, kad taptume atsparūs virusui, turi persirgti ar pasiskiepyti apie 60–70 proc. tos šalies gyventojų. Tačiau daugeliui žmonių yra atsiradusi didžiulė pagunda būti tarp tų 30–40 proc., kuriems nereikės rizikuoti skiepijantis greituoju būdu sukurta vakcina.

Ir ta pagunda, kurią dažnai lydi baimė neišlįsti iš krūmų ir palaukti, kol rizikuodami savo sveikata išgelbės kiti, sukurdami kolektyvinį imunitetą, yra suprantama.

Ir ta pagunda, kurią dažnai lydi baimė neišlįsti iš krūmų ir palaukti, kol rizikuodami savo sveikata išgelbės kiti, sukurdami kolektyvinį imunitetą, yra suprantama.

Paprastai vakcinų kūrimas užtrunka iki dešimtmečio, tačiau dabar mokslininkams užteko ne visų metų ir dienos šviesą jau išvydo vakarietiškos: "Moderna", "Pfizer", "AstraZeneka" ir rusiška "Sputnik" vakcinos. Todėl natūralu, kad daugeliui žmonių kyla abejonių dėl jų patikimumo.

Savaime suprantama, kad kova su pasauline pandemija mokslininkams leido pasitelkti neribotus finansinius išteklius, atvėrė galimybes pasinaudoti viso pasaulio klinikinių tyrimų infrastruktūra, ko nebūtų buvę kuriant vakciną įprastomis sąlygomis, tuo galima ir paaiškinti neįprastą jų sukūrimo greitį, tačiau niekas negali pasakyti apie šalutinius vakcinavimo poveikius ilgalaikėje perspektyvoje, nes mes to laiko dar tiesiog neturėjome.

Todėl dabar mano nuomone šalies lyderiams labai svarbu visuomenei parodyti asmeninį pavyzdį, kad pasitiki vakcinų saugumu, jeigu iš tikrųjų jomis pasitiki, ir susikoncentruoti į didžiausių jų kiekių pristatymą į Lietuvą kuo trumpesniu laiku, laikinai užmirštant naujų draudimų išradinėjimą.


Šiame straipsnyje: pandemijavakcinakoronavirusas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Verti didžiausio koeficiento
    Verti didžiausio koeficiento

    Buvę anos Vyriausybės ministrai Raimundas Karoblis ir Linas Linkevičius kol kas nenusipelnė gyventi geriau, tai yra diplomatinių pozicijų, kuriose triūsė dar iki ministravimo. Dabar jie įsprausti į dvigubą burbulą – tiek „kovidinį&ldqu...

    1
  • Laikas pripažinti – nuotolinis švietimas neveikia
    Laikas pripažinti – nuotolinis švietimas neveikia

    Dirbant Kauno miesto savivaldybėje ne kartą ir ne du teko diskutuoti apie realius, o ne lozunguose rašomus mūsų miesto švietimo pasiekimus. Ir prie apskrito stalo sėdint geriausiems miesto mokyklų ir kitų švietimo įstaigų pedagoga...

    6
  • Mūsų ne mūsų reikalai
    Mūsų ne mūsų reikalai

    Kokios bevyktų perturbacijos Lietuvos kaimynystėje – karinis konfliktas Ukrainoje, režimo ir piliečių konfrontacija Baltarusijoje, kova už žmogaus teises ir bandymai sugriauti modernųjį brežnevizmą Rusijoje, nemenka dalis mūsų bevelytų tai ...

    1
  • Lietuviai pernai daugiau pirko vyno ir šampano
    Lietuviai pernai daugiau pirko vyno ir šampano

    Baigėsi 2020 metai ir galima paskaičiuoti, kaip keitėsi alkoholio suvartojimas praėjusius metus palyginus su 2019 metais. ...

    3
  • Nepilnamečių vaikų apklausos neturėtų virsti tardymu
    Nepilnamečių vaikų apklausos neturėtų virsti tardymu

    Apklausos, kuriose dalyvauja nepilnamečiai vaikai, yra viena sudėtingiausių akistatų, reikalaujanti ne tik išskirtinio dėmesio, bet ir specifinių žinių. Deja, pasaulinė praktika byloja, kad apklausos atlikėjams nepavyksta laikytis geriausių i...

  • E.būdas senovės lietuvių
    E.būdas senovės lietuvių

    Lietuva tebegyvena pagal geriausias biurokratines tradicijas. Išties kodėl daryti paprastai, jei sudėtingiau įdomiau? Ar reikėjo mums milijonų milijonus kainavusios e.sveikatos sistemos, kuri skęsta vandenyje, nors dažnai neveikia ir sausumoje? G...

    2
  • Ar bitkoinas ir pelenuose žiba?
    Ar bitkoinas ir pelenuose žiba?

    Bitkoino − pirmosios ir populiariausios kriptovaliutos − kaina per pastaruosius kelerius mėnesius padidėjo maždaug keturis kartus. Ji šių metų pradžioje viršijo 40 tūkst. JAV dolerių už vieną bitkoiną. Tiesa, netrukus bitko...

    3
  • Drąsiems protestuotojams Rusijoje ir Baltarusijoje reikia lyderystės ir paramos
    Drąsiems protestuotojams Rusijoje ir Baltarusijoje reikia lyderystės ir paramos

    Drąsa ir idealizmas yra būtinos, tačiau nepakankamos sąlygos kovai su tironija. ...

    7
  • Eteryje – kalbantys organizmai
    Eteryje – kalbantys organizmai

    Pažadėjęs sumalti „ryžą snukį“ žurnalistas Rimas Bružas aną savaitę pasakė daug tiesos apie naujuosius TV „turinio kūrėjus“ ir lietuvišką eterį, kupiną baltojo nieko dainelių, kaip pasufleruotų S.Geda. ...

    13
  • Spygliai batuose
    Spygliai batuose

    Poetės, prozininkės Jolitos Skablauskaitės atminimą kraštiečiai pagerbė Joniškyje įrengdami jos vardo skverą. Ten stovintys suoliukai papuošti lentelėmis su rašytojos kūrinių citatomis. "Atvažiuok į mažą užpusty...

    3
Daugiau straipsnių