Tai etniškai ir lingvistiškai vienas margiausių regionų Žemėje, kur šiandien tenka sutilpti keturioms nepriklausomoms valstybėms – Sakartvelui, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Rusijai. Dar yra Abchazija, Pietų Osetija ir buvo Kalnų Karabachas, paskelbę savo nepriklausomybę, tačiau tai nepripažįstama tarptautiniu mastu.

Ir tai ne viskas, Kaukazo regionas geografiškai priklauso Azijai, tačiau istoriškai ir kultūriškai jis dažnai priskiriamas Europai. Tad ką pasirinkti ir su kuo būti, šiandien nuožmiai sprendžiasi Sakartvele, nes šalies valdantieji, priėmę prieštaringai vertinamą įstatymą dėl užsienio įtakos, faktiškai reiškiantį demokratijos pabaigą, demonstratyviai atsuko nugaras Senajam žemynui, pasilikę alternatyvą – Rusijos kryptį.

Dėl to dar parlamento salėje į plaukus ir atlapus, kaip neretai būdinga pietiečiams, vieni kitiems kibo kartvelų išrinkti deputatai, o sostinės gatvėse netyla protestai, yra sulaikytųjų. Prezidentė laikosi europinio vektoriaus ir žada vetuoti įstatymą, tačiau parlamente pakaks balsų atmesti jos veto.

Į Sakartvelą paremti prezidentės ir pilietinės visuomenės – daugybės vietos žmonių, siekiančių istoriškai ir kultūriškai būti europiečiais, atvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai.

Tačiau panašu, kad „Sakartvelo svajonė“ turi kitokių svajonių nei narystė ES.

Taip vėl atveriamos vis neužsitraukiančios Kaukazo žaizdos.