Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja ketvirtadienį Ankaroje susitikti su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu ir tik po to spręs, kokių žingsnių imtis dėl taikos derybų su Rusija, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas.
„Prezidentas pradeda savo vizitą su Erdoganu Ankaroje ir tik tada (...) spręs dėl kitų žingsnių“, – sakė šaltinis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar galėtų nuvykti į Turkiją, jei per pirmąsias tiesiogines Rusijos ir Ukrainos taikos derybas bus pasiekta pažangos.
„Žinote, jei kas nors nutiktų, aš nuvyksiu penktadienį“, – sakė D. Trumpas Katare, kai Rusijos delegacija atvyko į Stambulą deryboms be prezidento Vladimiro Putino.
Štai kas žinoma apie derybas:
Kas turėtų dalyvauti?
V. Putinas kalbėdamas Kremliuje pasiūlė surengti derybas tarp Rusijos ir Ukrainos praėjus kelioms valandoms po to, kai Kyjivas ir Europos šalys paragino Maskvą sutikti su visiškomis ir besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis nuo pirmadienio.
Po V. Putino kalbos V. Zelenskis pareiškė, kad norėtų susitikti su V. Putinu Turkijoje.
Tačiau Kremlius vėlai trečiadienį paskelbė savo delegaciją, kuriai vadovauja buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis, dalyvavęs nepavykusiose 2022-ųjų derybose.
Kremlius kelias dienas atsisakė nurodyti, kas vyks į Stambulą.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, praeityje kritikavęs Vakarų paramą Ukrainai, trečiadienį paskambinęs telefonu paragino V. Putiną dalyvauti asmeniškai.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sakė tikintis, „kad abu lyderiai ketina ten dalyvauti“ ir iškėlė mintį, kad jis taip pat gali prisijungti prie derybų.
Anot vieno JAV pareigūno, D. Trumpo valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį atvyks į Stambulą, todėl neaišku, kada tiksliai įvyks derybos.
Kodėl Turkija?
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigė, kad pastangose užbaigti karą pasiektas „istorinis lūžio taškas“, o jo šalis pasirengusi priimti derybas.
NATO narė Turkija nuo Rusijos invazijos pradžios stengėsi palaikyti gerus santykius su abiem Juodosios jūros kaimynėmis ir du kartus priėmė derybas.
Maskvos ir Kyjivo atstovai Stambule aptarė karo užbaigimo planą 2022-ųjų kovą.
Tačiau šios derybos nutrūko Rusijai pasitraukus iš Kyjivo priemiesčio Bučos, kur po mėnesį trukusios rusų pajėgų okupacijos buvo rasta šimtai žuvusių civilių gyventojų.
Nuo to laiko kariaujančių pusių ryšiai buvo riboti ir daugiausia skirti spręsti humanitariniams klausimams, pavyzdžiui, apsikeitimui belaisviais ir karių palaikų repatriacijai, spręsti.
Kokios abiejų šalių pozicijos?
Esminiai Kyjivo ir Maskvos nesutarimai toli gražu neišspręsti.
Rusija primygtinai reikalauja, kad derybose būtų sprendžiamos, jos teigimu, karo „pagrindinės priežastys“, įskaitant Ukrainos „denacifikaciją“ ir demilitarizaciją – du neaiškūs terminai, kuriais Maskva teisina invaziją.
Maskva taip pat kartoja, kad Ukraina turi atiduoti savo teritoriją, kurią okupavo Rusijos kariai.
Kyjivas pareiškė, kad nepripažins savo teritorijų kaip Rusijos, nors V. Zelenskis pripažino, kad Ukraina gali jas susigrąžinti tik diplomatinėmis priemonėmis.
Rusija taip pat yra pareikalavusi, kad Ukrainai būtų užkirstas kelias į NATO karinį aljansą, ir ne kartą teigė norinti, kad V. Zelenskis būtų pašalintas iš pareigų.
Kovą V. Putinas paragino Ukrainą pavesti Jungtinių Tautų (JT) remiamai „laikinajai administracijai“, taip atnaujindamas savo raginimą iš esmės nušalinti V. Zelenskį.
Abiem šalims sunkiai sekasi susitarti net dėl paliaubų.
Praėjusį mėnesį Ukraina sutiko su JAV pasiūlymu dėl besąlygiškų paliaubų, kurios, anot V. Zelenskio, yra būtina sąlyga deryboms.
Tačiau V. Putinas, kurios pajėgos šiuo metu turi iniciatyvą kai kuriose fronto dalyse, atmetė šį pasiūlymą.
Ukraina taip pat reikalauja saugumo garantijų – kokių nors Vakarų karinių įsipareigojimų, kurie atgrasytų Maskvą.
Londonas ir Paryžius vadovauja „Norinčiųjų koalicijai“, kuri sukurta siekiant daryti spaudimą Rusijai, siūlant, kad paliaubų atveju aljanso narės galiausiai galėtų dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje.
Kas toliau?
V. Zelenskis Kyjive sakė, kad Vakarai turėtų įvesti plataus masto sankcijas, jei V. Putinas praleis susitikimą.
Jis taip pat tvirtino, kad dėl tolesnių Kyjivo veiksmų spręs priklausomai nuo to, ką atsiųs Rusija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas perspėjo dėl naujų plataus masto sankcijų Rusijai, jei šią savaitę Turkijoje nebus pasiekta esminės pažangos.
Trečiadienį ES patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kuriai jau taikoma daugiau kaip 20 tūkst. ribojamųjų priemonių, siekiant apriboti jos šešėlinį naftos laivyną.
Kovą D. Trumpas pagrasino įvesti muitus Rusijai gyvybiškai svarbiai naftos pramonei, šalies ekonomiką slegiant didelėms karinėms išlaidoms.
JAV senatorius Lindsey Grahamas, pasisakė už 500 proc. tarifą importui iš šalių, kurios ir toliau perka rusišką naftą, dujas ir uraną.
