- Kaunietė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį.
Į portalo kauno.diena.lt redakciją parašė kaunietė Edita ir pasiūlė, kaip spręsti Rusijos turistų klausimą. Pasak moters, šiems turistams tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse galėtų būti taikomas privalomas Ukrainos rėmimo mokestis. Jis būtų renkamas už kiekvieną Europoje praleistą naktį.
„Daugelis šalių ir miestų turi vadinamuosius „pagalvės“ mokesčius, kuomet turistai, kurie apsistoja nakvynei, yra apmokestinami. Toks pats principas galėtų būti taikomas ir Rusijos turistams. Jie galėtų šalia „pagalvės“ mokesčio sumokėti ir privalomą Ukrainos rėmimo mokestį. Tai galėtų būti ir simbolinis 1-2 eurų mokestis, tačiau tai turėtų būti iš Rusijos atvykusiems turistams ypač nemalonu. Juk jie suprastų, kad už savo pasilinksminimus privalomai turėtų remti Ukrainos žmones“, – idėją perteikė kaunietė Edita.
Pasak jos, toks mokestis ne tik būtų morališkai nemalonus Rusijos turistams, tačiau kartu būtų renkama parama Ukrainai, kurioje kiekvieną dieną kovojama už gyvybę. Kaunietė tikino, kad galėtų būti koks fondas, kuris imtųsi administruoti iš viešbučių, nakvynės namų surenkamus mokesčius iš Rusijos turistų ir perduotų Ukrainai. Taip surinkti pinigai galėtų būti skirti tiek humanitarinei, tiek ir paramai ginklais ar kita amunicija, kuri reikalinga kovojant prieš okupantus.
Galbūt tada ir patys rusų turistai mažiau veršis į Europą, nes bus nesmagu savo kelione paremti ir Ukrainą.
„Suprantu, kad Lietuvoje dabar iš Rusijos atvyksta nedaug turistų, nes mūsų šalis jau yra apribojusi vizų išdavimą. Bet kokioje Ispanijoje jie ten laisvai gali maudytis šiltoje jūroje, kai tuo pat metu Ukrainoje liejamas kraujas. Kaip tik per radiją girdėjau įvairių ekspertų diskusiją apie vizų išdavimą, dauguma sutinka, kad būtų sunku įkalbinti visas Europos šalis pritarti tokiai idėjai ir apriboti iš Rusijos atvykstančių turistų galimybes linksmintis, tačiau manau, kad privalomas Ukrainos rėmimo mokestis būtų tarsi alternatyva. Galbūt tada ir patys rusų turistai mažiau veršis į Europą, nes bus nesmagu savo kelione paremti ir Ukrainą“, – toliau mintį plėtojo kaunietė.
Primename, kad vizų išdavimo rusų turistams klausimu pastarosiomis dienomis buvo pasisakę įvairūs specialistai. Štai Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė ELTAI sakė, jog nors vertybiškai klausimas abejonių nekelia, vis dėlto, anot jos, siūlymo įgyvendinimas praktiškai yra sunkiai įsivaizduojamas. ELTA nurodė, kad, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Kęstučio Girniaus, tokiu sprendimu galėtų pasinaudoti pats Kremlius. Anot jo, sankcija veikiausiai sudarytų sąlygas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tik dar labiau skleisti propagandą, esą Vakarai siekia izoliuoti visą Rusiją.
Visai neseniai Estija nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą.
Kaip jau esame skelbę, prieš savaitę internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Austrijoje rusė turistė provokavo pabėgėles iš Ukrainos. Moteris šaipėsi iš ukrainiečių ir viską filmavo telefonu.
Filmuotoje medžiagoje rusė piktdžiugiškai šypsosi ir klausia gatvėje sutiktų ukrainiečių, kam priklauso Chersonas. Tuomet ji sako, kad okupuotame mieste vyksta referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Galiausiai turistė pasiunčia Ukrainą „ant trijų raidžių“. Akivaizdu, kad rusė mėgaujasi situacija.
Stop kadras
Tačiau netrukus moteris susilaukė atpildo – patenkintą šypseną veide pakeitė ašaros. Po kiek laiko, apimta isterijos, mergina paskelbė dar vieną vaizdo įrašą, kuriame pasakoja, kad „Booking“ atšaukė jos rezervaciją Vienoje ir užblokavo jos paskyrą.
„Laimingi? Sugadinote man visas atostogas“, – sakė turistė iš Rusijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Informaciniai karai ir demokratija
Artėjant Seimo rinkimams, Lietuva susiduria su didėjančia dezinformacijos ir informacinių karų grėsme. Šių iššūkių kyla ne tik šalies viduje, bet ir platesniame Europos kontekste, kur informacinės atakos tampa vis dažnesn...
-
Teroristas teisus?3
Minint pirmąsias Spalio 7-osios išpuolio metines vienas „Hamas“ lyderių Khaledas Meshaalas su teroristams būdingu realybę neigiančiu patosu pareiškė, kad jo organizacija pasiekė strateginę pergalę. Jis neskaičiavo, kiek Izra...
-
R. Lingienė: skamba pavojaus varpai – sveikatos priežiūra be slaugytojų veikti negali8
Slaugytojai ne be reikalo vadinami mūsų sveikatos priežiūros stuburu. Būtent šių specialistų sveikatos sistemoje yra daugiausia. Būtent su jais pacientai paprastai turi patį dažniausią ir stipriausią žmogišką santykį. Mes labai dau...
-
Giesmės – už 101 mln. eurų3
Nors 51,3 proc. apklaustų gyventojų nenori, kad būtų steigiama nauja Regionų ministerija, prezidentūra spyriojasi ir teigia, jog reikėtų atsižvelgti į mažumos nuomonę. T. y. į 21 proc. apklaustųjų, kurie mano, kad tokia, atsiprašant, mini...
-
V. Matijošaitis: buvusių nebūna?177
Žinau, kad dabar yra tas laikas, kai apie partijas ir valdžios ištroškusius kandidatus negalima kalbėti „nei gerai, nei nieko“, todėl iškart pasakau, kad tai nėra jokia rinkiminė agitacija ar politinė reklama. Tai tik ma...
-
Tuščiavidurė pagarba2
Atmintin įkritę garbios medicinos profesorės žodžiai, kad kiekvienam sergančiam labai svarbu susirasti savo daktarą. Savo ne pagal gyvenamąją vietą, ne. Savo ta prasme, kad tu tam daktarui nuoširdžiai rūpėtum, kad jis tave ištikimai ...
-
Kvotų didinimo klausimas1
Antrasis parodomasis partijos valymo teismas prasidėjo itin šaltą 1937 m. sausio 23 dieną. ...
-
Istorijos programa vidurinėje mokykloje: pažadėtosios žemės beieškant4
Paaiškinti eiliniam praeiviui, kaip pasikeitė istorijos vidurinio ugdymo programa, – nemenkas iššūkis. Pagrindinė problema – surasti pavyzdžius, kurie iliustruotų pokyčių mastą, nors per gerą dešimtmetį niekas ...
-
Gynybos pramonės spurtui reikia 0,5 mlrd. eurų
Karas Ukrainoje gynybos produktų paklausą padidino pasauliniu mastu, tačiau ne tik ši šalis siekia aprūpinti kariuomenę efektyvia ginkluote. Kitos Europos valstybės taip pat sukruto – vienos suskubo atnaujinti savo techniką ir sand...
-
K. Škirpa ir kompromisų menas
Vėl linksniuojama Kazio Škirpos pavardė. Ką jis ten padarė? Ai, tik siūlė išvaryti žydus iš Lietuvos, bet ne žudyti. O šiaip tai ragino kovoti už laisvę (tiesa, su nacių pagalba). ...