Paskaičius rašinį ("Kauno diena", sausio 21 d., "Kai nepakeliama tarnystė buičiai, gelbsti tarnaitės"), kaip tokios nuostabios ponios save pristato, juokas ima... Aš dirbu, galiu pasakyti, paprasta tarnaite. Ir dirbu jau 10 metų, nes susirgau ir mane atleido – juk ligonių nereikia... Tad teko užsiimti tuo darbu. Kol susiradau normalius "ponus" – juk jie save taip vadina. Mane rekomendavo kirpėja, nes visas šis verslas tvarkomas daugiausia per jas. Jos – tarsi kokios agentės: jau pažįsta savo ponias ir iškart gali pasakyti, kokios jos yra. Jų apibūdinimai pataiko 70 proc