Ko akcijų lankose pasibaidė romus arklys?

Akivaizdžių makroekonominių priežasčių akcijų kainų kritimui nėra daug – pasaulio ekonomikos augimas yra stabilus ir sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Augimas yra plataus masto ir apima daugelį sektorių bei visus pasaulio regionus. Sparčiai auga tarptautinė prekyba, didėja įmonių investicijos ir vartojimas, įmonių ir gyventojų lūkesčiai yra teigiami. Atrodytų, kad tokioje aplinkoje akcijų kainos kristi negali. Tačiau nusiėmus rožinius akinius ir pažvelgus atidžiau matyti daugybė problemų ir priežasčių, galinčių paaiškinti pastarąjį akcijų pigimą.

Visų pirma, kad ir kaip matuotume, akcijos, ypač JAV rinkoje, yra baisiai pervertintos. JAV akcijų kainų ir vidutinio vienai akcijai tenkančio pelno santykis (angl. cyclically adjusted price-to-earnings ratio) istorijoje didesnis buvo tik prieš 1929-ųjų krizę ir prieš 2000 metų „dot-com“ burbulo sprogimą. Panašiai atrodo ir akcijų kainos ir pardavimų apyvartos santykio rodiklis. Investuotojams į JAV akcijas optimizmo įpūtė mokesčių reforma, tačiau teigiama įtaka ekonomikai bus labai ribota ir labai laikina. Be to, visa teigiama įtaka grynajam įmonių pelnui jau su kaupu yra įvertinta akcijų kainose.

Antra, įmonių pelno ir BVP santykis yra rekordinėse aukštumose. Net ir toliau augant ekonomikai, sunku tikėtis, kad dar didesnė BVP dalis teks akcininkams. Ypač dabar, kai tampa akivaizdu, kad darbuotojų JAV darbo rinkoje trūksta, todėl sparčiau kils atlyginimai bei darbo sąnaudos. Akcijos sparčiau pradėjo kristi būtent paskelbus naujausius duomenis apie įsibėgėjantį darbuotojų atlyginimų augimą.

Trečia, daugėja ženklų, kad atlyginimų augimas pakurstys infliaciją ir vers JAV federalinių rezervų sistemą toliau didinti palūkanas. Didėjančios bazinės palūkanos aukštyn stumia visą obligacijų pajamingumo kreivę ir akcijas daro santykinai mažiau patrauklias. Pavyzdžiui, jau dabar 2 metų JAV iždo vekselių pajamingumas yra didesnis nei S&P500 akcijų dividendų pajamingumas! Didėjančios palūkanos reiškia ir didesnę įmonių skolinimosi kainą, o tai taip pat nėra geros naujienos įmonėms ir jų akcijų kainoms.

Ketvirta, JAV akcijų rinka yra pažeidžiama techninių veiksnių. Šiuo metu rekordinė amerikiečių dalis mano, kad dabar yra geras metas investuoti į akcijas. Vis dažniau jie investuoja ne tiesiogiai, o per rinkoje prekiaujamus fondus (ETF), pasitelkdami didelį finansinį svertą – investuoja skolintas lėšas. Ši veikla yra labai smagi tol, kol akcijos nesustodamos kyla. Bet prasidėjus net ir nedidelei korekcijai, saugikliai iššauna ir mėgėjai yra priverčiami parduoti savo aktyvus.

Penkta, makroekonominiai rodikliai ir nuotaikos yra geros, bet juos gali greitai sugadinti protekcionistinė politika ar geopolitinės rizikos. JAV administracija prieš porą savaičių jau pritaikė importo tarifus skalbimo mašinoms ir saulės baterijoms. O jei, paprašyta pramonės lobistų, pritaikys juos ir, pavyzdžiui, plienui? Kas bus jei ES ar Kinija taip pat atsakys importo tarifais? Esant tokiam scenarijui niekas nelaimėtų, bet jį, deja, jau esame matę praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje didžiosios depresijos metu. Gal tokios rizikos tikimybė nėra labai didelė, bet iki šiol ji akcijų rinkoje buvo visiškai ignoruojama.

Matant tokias aplinkybes nereikia didelės kibirkšties, kad prasidėtų plataus masto panika. Tai matėme pastarąją savaitę ir, didelė tikimybė, kad šiemet matysime dar ne kartą. Žinoma, investuotojai visada gali rasti gerų „pirkinių“, ypač jei ne spekuliuoja, o vertina ilgalaikę investavimo perspektyvą. Tačiau pastarieji įvykiai yra geras priminimas, kad akcijos, kaip ir kiti finansiniai aktyvai, gali ne tik brangti, bet ir pigti, o kartais ir labai smarkiai.