Nors kai kam gal ta kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena – ir šventė, tačiau nereikia manyti, kad visiems. Mano nuomone, tai kalendorinė proga dar kartą paveidmainiauti. Tenka matyti, kad kai kurias silpnosios lyties atstoves sveikina ir tie, kurie su jomis nesutaria ir nuolat pykstasi.

O tądien velka tas tulpes krūvomis ir apsimetę šypsosi taip, kad šlykštu žiūrėti. Tik jau kitą dieną viskas grįžta į savo vėžes – vėl rėkauja ir dėl ko nors, pavyzdžiui, dėl prasčiau atlikto darbo, pakeltu tonu priekaištauja toms pačioms moterims.

Kam reikia šitaip apsimetinėti? Juk jei ką nors gerbi, tai ne dėl to, kad atsiranda proga taip daryti, o todėl, jog iš esmės ką nors gerbi.

Taip ir šiuo atveju. Nereikėtų apsimetinėti ir vaidinti, kad jau kovo 8-ąją viską galima užmiršti, o kovo 9-ąją vėl prisiminti, kad esate priešai. Tai mažų mažiausiai kvaila.

Be to, jokia paslaptis, kad daugeliui vyrų Tarptautinė moters diena – tai paprasčiausia proga išgerti darbo metu. Ir tai tęsiasi jau daugybę metų, nuo socialistinio "rojaus" laikų. Tuomet tądien po miestą valkiodavosi tūkstančiai pusgirčių subjektų su pavytusiomis gėlėmis rankose, o milicijos "varanokai", lyg vanagai, sukinėjosi ratais, nes tąnakt darbu reikėjo aprūpinti blaivyklą.

Atėjo kapitalizmas, tačiau įpročiai nesikeičia: moterims – tortas ir nusmurgusios tulpės, vyrams – stipresni svajonių patiekalai. Ir dar gali vaišintis nevaržomai ir be priekaištų.

Gal pakaks vieną kartą? Juk užsienyje šitos šventės niekas nešvenčia. Normaliame užsienyje, o ne balalaikų tėvonijoje.