Kultūrinė diplomatija: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne?

Šiandien man tenka garbė pasidalyti mintimis apie kultūrinę diplomatiją ir jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei, – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Kaip žinome, kultūrinė diplomatija nėra visiškai naujas reiškinys: tarp šalių, valstybių ir tautų ji egzistuoja jau daugelį amžių. Vis dėlto moderniosios formos, kuriomis naudojamės šiandien, yra nulemtos dviejų valstybių modelių – Prancūzijos ir JAV. Prancūzija daugiau dėmesio skiria nacionalinei kultūrinės diplomatijos vizijai, o JAV – globaliajai. Tai liudija neseniai įvykę abiejų šalių prezidentų pasisakymai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, 2019 m. dalyvaudamas ambasadorių konferencijoje Paryžiuje, pabrėžė kultūrinės diplomatijos svarbą prancūzams, teigdamas: "Esu tvirtai įsitikinęs, kad santykis su pasauliu praturtina mūsų tautą." JAV pamažu taip pat gravituoja link tautiškesnės sampratos. Nors ji kol kas atrodo dar neišsivysčiusi ir keista, bet šiame kontekste pakanka prisiminti įvairių komentarų sulaukusią JAV prezidento Donaldo Trumpo frazę, viešai ištartą Niujorke esančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje: "Ateitis nepriklauso globalistams, ateitis priklauso patriotams."

Ką gi reiškia tokia tezė? Iš pradžių ji gali atrodyti gąsdinanti, bet esu įsitikinusi, kad kultūrinė diplomatija yra glaudžiai susijusi su patriotizmu, kuris tebelieka svarbus tiek prancūzams, tiek amerikiečiams, tiek lietuviams. Vis dėlto nesusipratimai dažnai atsiranda tada, kai patriotizmas klaidingai tapatinamas su nacionalizmu.

Jei remsimės Jeilio universiteto profesoriaus Timothy Snyderio garsiąja knyga "Apie tironiją", atrasime aiškią skirtį tarp nacionalistų ir patriotų. Mokslininkas teigia, kad nacionalistas kenčia nuo apmaudo lygindamas save su kitais, todėl "ragina mus būti blogiausia mūsų versija, o tada tvirtina, kad esame geriausi". Na, o patriotui tenka sunki pareiga "rūpintis realiu pasauliu, kuris yra vienintelė vieta, kur jo šalis gali būti mylima ir palaikoma". Būtent todėl, mano požiūriu, kultūrinės diplomatijos profesionalai pagrįstai gali būti laikomi savo šalių patriotais par excellence.

Lietuva taip pat turi pasirinkti savąjį kultūrinės diplomatijos modelį. Kaip ir daugelis kolegų, galiu mesti akmenėlį į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) daržą. Skaitant tiek jų dokumentus, tiek įvairias strategijas, matyti, kad tas modelis nėra iki galo pasirinktas. Kitais žodžiais tariant, mes nesekame nei Prancūzijos pavyzdžiu, labiau puoselėdami savo nacionalinę kultūrą, nei JAV pavyzdžiu, siekdami didesnio globalumo. Mes tiesiog trypčiojame vietoje, niekaip negebėdami apsispręsti, kokia ta mūsų vizija turėtų būti.

Dabartinė politika yra paremta tam tikrais istoriniais naratyvais. Buvo labai liūdna girdėti prof. Aušros Park mintis, kad tarptautiniame moksle Lietuva garsėja tik vienu – holokausto tragedijos – naratyvu. Vis dėlto, žvelgiant į Lietuvos istoriją, mes turime ir kitų naratyvų, kurie būtų svarbūs ir verti plataus aptarimo tarptautinėje erdvėje. Šiame kontekste kalbu ir apie partizaninį pasipriešinimą, miško brolių fenomeną, kuris galėtų būti puikus naratyvas ir įkvėpimas. Nepabijosiu pasakyti – ir kitoms tautoms. Taip pat yra ir rezistencinis pasipriešinimas, kuris dar ne iki galo suvoktas bei įvertintas. Turiu omenyje tiek Algirdo Juliaus Greimo mintis, tiek ir katalikų veiklą sovietmečiu, "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" leidybą. Apie tai, deja, pasaulinėje akademinėje erdvėje yra beveik visiškai nežinoma.

Jeigu norime būti įdomūs pasauliui, pirmiausia turime įsisąmoninti, kas esame mes patys.

Kuo tai svarbu diplomatijai? Atsiminkime, kad diplomatija nėra kuriama ant kokių nors iš oro sukonstruotų pamatų. Kartais nepagrįstai viliamasi: "Štai mes dabar ateisime, sukursime dirbtinę istoriją ir save parduosime arba pristatysime." Jeigu norime būti įdomūs pasauliui, pirmiausia turime įsisąmoninti, kas esame mes patys.

Kodėl keliu šį klausimą? Visai neseniai man teko dėstyti kultūrinės diplomatijos kursą studentams. Susirinko gabūs studentai, studijuojantys verslą, ekonomiką, tarptautinę politiką, ir pradėjome drauge aiškintis, kokie Lietuvos diplomatijos istorijos faktai jiems žinomi, kokios asmenybės atpažįstamos. Turiu konstatuoti, kad tokios asmenybės kaip tėvas ir sūnus Lozoraičiai dar šiek tiek atpažįstami. Na, o jeigu kalbėsime apie Oskarą Milašių arba Vytautą Antaną Dambravą, kitas garsias mūsų diplomatijos figūras, netgi mūsų šalies viduje jaunimui jie, deja, tebelieka nežinomi. Taigi, konstruoti kažkokią dirbtinę tapatybę užsieniui mes negalime, nes tai nebūtų prasminga. Pirmiausia turime tikrąją tapatybę atkurti savo pačių viduje. Tik paskui jau galėsime deramai pristatyti kitiems savo istorinius naratyvus.

Trečias aspektas – tai santykiai su lietuviais, gyvenančiais užsienyje. Specialiai nevartoju žodžio "išeivija" ar "diaspora", nes turime suprasti, kad mūsų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – labai mažai. Norime to ar ne, bet gyvendami Lietuvoje ar už jos ribų visi tampame kultūros diplomatais. Bendraudami kaip dėstytojai su užsienio studentais, mes pristatome lietuvišką kultūrą, o užsienyje gyvenantiems lietuviams jau savaime ir labai natūraliai tenka šis uždavinys – atstovauti Lietuvai. Gaila, kad Užsienio reikalų ministerija dar nepastebi, jog minėtą sritį reikia kur kas giliau ir aktyviau plėtoti.

Kalbant apie informacijos sklaidą, pritariu prof. A.Park, kad diplomatinės informacijos sklaida vyksta vangiai. Apie kultūrinę diplomatiją kalbėti sudėtinga, kadangi jokių išsamių dokumentų dar neparengta. Bet netgi informacijos internete sklaida yra labai fragmentiška. Tik visai neseniai buvo sukurtas URM tinklalapis, skirtas istorinei ir kultūrinei diplomatijai. Tačiau ten pamatysite labai trafaretiškas žinutes: buvo aplankyti kokie nors iškilių užsienyje mirusių mūsų žmonių kapai arba suorganizuota vienokia ar kitokia kultūrinė programa. Jame nėra nei programų, įtraukiančių jaunimą ar mokslininkus, nei akademinės bendruomenės įdirbio diplomatijos srityje pristatymo.

Tikėkimės, kad plačiau įsijungus ir lietuviams, esantiems Lietuvoje, ir lietuviams, gyvenantiems užsienyje, mes kartu galėsime tą pelkę išjudinti. Šiam proveržiui pasiekti tikrai labai reikia visų jūsų paramos ir aktyvaus įsitraukimo. Dažnai nutinka, kad mes susirenkame, padejuojame, bet taip nieko ir neįvyksta ar net pasigirsta gėdingų įžvalgų, kad geriau nieko nedaryti, negu daryti. Tad kviečiu visus daryti reikalingus ir prasmingus darbus diplomatijos srityje.

Pranešimas skaitytas Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomonė

nuomonė portretas
Mokykimės iš prancūzų,kaip reikia saugoti savo kalbą ir kultūrą. Jei neklystu,Prancūzijos valstybinėse mokyklose mokoma berods tik valstybine prancūzų kalba,nors Prancūzijoje gyvena nemažai įvairių tautinių mažumų kilmės gyventojų. Už prancūzų kalbos vartojimo įstatymo (Loi n° 94-665 du 4 août 1994 relative à l'emploi de la langue française) pažeidimus ( nevalstybinių kalbų vartojimas oficialioje sferoje) berods skiriamos didžiulės baudos,berods siekiančios iki 500000 eurų.

siandienines URM politikieriu kaip ir uzurpavusios

siandienines  URM politikieriu kaip ir  uzurpavusios portretas
lietuvoje valdzia konsetvatlyberastines KGBesniku ir Polit kaliniuTremtiniu Huntos vizijos ir noras yra sukti valstybines politikos jienas amerikonisko kosmopolitinio globolizmo keliu, sukurt lietuvoje amerikoniska tautu misraine , kuriems giliai pofik kas ta lietuva buvo ,kokia jos istorija,kur ji eina ir koki jos tikslai , sukurt buku zmoniu gauja be tautos ,be genties ,be giminystes ,be patriotizmo... kuriems bus giliai pofik ju Huntos daryti nusikaltimai isvagiant valstybe ,vygdytus ju nusikaltimus ir tautos genocida,jie taps nepakaltinami nes nebus kam pateikt tuos kaltinimus jiems ...stai to jie ir siekia....

na ka cia bepasakysi ..kada sulinde

na  ka  cia  bepasakysi ..kada  sulinde portretas
ir 30 metu tunantys pusdebiliai URM , dar iki siol nebezino kur eina ka daro ir kur ruosiasi eit...nera jokios uzsienio politikos aplamai jokiais klausimais, siandien gerai su amerikono , ryt su ES, poryt su lenkais ,o saves tame kontekste nebeyziuri ...kas uzsake tu uzsakymu palojo ant rusu ir visa URM politika pasibaige... todel pirmiausiai reikia iskrapstyt idiotus is URM na ir referendumu pasiklaust tautos --KUR LIK EISIM, PATRIOTIZMO KELIU kad isaugotume tauta ir valstybe ,ar KOSMOPOLITINIO GLBOLIZMO KELIU ir issivaiksciojam po pasauly uzleide valstybes teritorija ,zydams arabams afrikieciams ,prasike viska tauta ,valstybe ir savo indentinteta .......
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta
    Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta

    Periodiškai skelbiami tarptautinių tyrimų rezultatai nedžiugina – pagal matematinius gebėjimus Lietuvos moksleiviai vargiai siekia vidurkį, o mūsų valstybė užima 32–37 poziciją iš 79 tyrime dalyvaujančių šalių. Įp...

    1
  • Covid-19 pas mus
    Covid-19 pas mus

    Koronaviruso, kurį mokslininkai pakrikštijo Covid-19, jei jis iki mūsų ir neatklys, pasekmes bet kokiu atveju ilgai jausime. Kodėl trūksta medicininių kaukių? Todėl, kad jų gamyba seniai perkelta į Kiniją, nes čia neapsimoka. Dabar kinams pa...

  • Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?
    Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?

    Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir ...

    3
  • Politika – it „Maisto bankas“
    Politika – it „Maisto bankas“

    Pašalpų dalijimo ir apsimestinės atjautos politiką, taip išsikerojusią Lietuvoje, jau vainikuoja nauji-seni socialiniai portretai. Štai pagiringa boba socialiniame būste ant palangės kūrena laužą ir šildosi "sosiską&q...

    13
  • Pakeisk elgesį – sumažės problemų?
    Pakeisk elgesį – sumažės problemų?

    Net nedideli, nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, ypač kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius – neabejoja Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, jau dešimt metų besidarbuojantis el...

    1
  • Jei būtų neliję…
    Jei būtų neliję…

    Jei tai būtų balandžio 1-oji, sakytumei – pokštas. Kaip pagal vaikiškos knygelės apie paršiuką Čiuką siužetą: pasikvietė į svečius ir nepriima. Tačiau tai Vasario 16-oji, proga nusilenkti ne tik valstybei, bet ir jos i&s...

    7
  • Proga įkąsti
    Proga įkąsti

    Stipriausi Lietuvos krepšinio klubai rytoj stoja į lemiamą kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus. Karaliaus Mindaugo taurės turnyro pusfinalyje kardus sukryžiuos Kauno "Žalgiris" ir Panevėžio "Lietkabelis" bei Vilniaus "Ry...

    1
  • Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė
    Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė

    Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė – taip pavadinčiau Lietuvą šiandien, praėjus 30 metų nuo atkurtos Nepriklausomybės. ...

    25
  • Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?
    Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?

    Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš &scaron...

    4
  • Nacionaliniai valgiai ir gėrimai – dalis valstybės minkštosios galios
    Nacionaliniai valgiai ir gėrimai – dalis valstybės minkštosios galios

    Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra ...

    3
Daugiau straipsnių