Tik kas ten D.Trumpą taip nuožmiai kritikavo už planus atsiriboti nuo likusio pasaulio? Aaa, lietuviai, tie, kurie, apduję nuo urapatriotizmo spazmų, dabar patys ėmėsi vynioti spygliuotą vielą pasienyje.

Dar vienas įsimintinas politinio "toliaregiškumo" pavyzdys – strateginis erzelis dėl Astravo atominės elektrinės, kuri esą sprogs dar nepastatyta.

Tik, pasirodo, visa ta paleistų vidurių šventė buvo be pagrindo: Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) nustatė, kad projektuodama elektrinę "Baltarusija įvertino visus saugos aspektus, įskaitant ir išorinį poveikį".

Na, kur dabar visi tie lopatologiški politikos plevėsos, rėkę, kad Astravo AE yra Lietuvos užsienio politikos pralaimėjimas, ir pirštais badę L.Linkevičių, kuris vienintelis kažką realiai darė?

Paaiškėjo tai, kas iš karto ir taip buvo aišku: visi tie isteriški pranašai, klykę apie Astravo blogį, tiesiog visiems melavo. Kaip ir tie, kurie už milijonus eurų sumanė tverti tvorą prie Kaliningrado. Juk patriotizmas pas mus virto biudžeto pinigais žongliruojančiu bizniuku, o dekoratyvinės kovos su grėsmėmis skiriamos labiau visuomenei bauginti, nei tikroms grėsmėms užkardyti.

Prie patologiško įpročio meluoti mus taip pripratino, kad kiekvieną, kuris iš tribūnos sako netiesą, esame pasiryžę laikyti herojumi.

Tačiau dar blogiau, kad, kaip pastebėjo K.Girnius, Lietuva nepasižymi gebėjimu tarpininkauti ir ieškoti kompromisų. O tai veda į chaosą, nuolatines priešų paieškas ir totalias nesąmones, kuriomis jau spėjome pagarsėti Europoje.