Nebent gelbėjimo ratu vadintume 257 eurų mėnesio išmokas savarankiškai dirbusiems žmonėms, kurių veikla šiuo metu sustabdyta. Gal gelbėjimo ratas – gerokai padidinti atlyginimai Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams? Už tai, kad krizės metu daugiau dirba. O turėtų mažiau?

Naujosios Zelandijos vyriausybė praėjusią savaitę pranešė mažiausiai pusmečiui penktadaliu susimažinanti atlyginimus. Nors krizės metu irgi dirba daugiau. Solidarizuojasi su savo gyventojais, dėl COVID-19 patiriantiems finansinių nepriteklių.

Dėl visko kaltas tik jis, kūrybinis įkvėpimas, neatėjęs į pasimatymą su ministrų kabineto ekonomikos skatinimo plano kūrėjais.

Pas mus kitaip. Pas mus mažinti negalima, nes gali atrodyti, kad padėtis beviltiška. Tektų atversti kortas ir paaiškėtų, kad jokio gelbėjimo rato nebuvo. Reikėjo sukurti jį, bet įkvėpimas nei pirmą, nei penktą savaitę neaplankė. Dėl visko kaltas tik jis, kūrybinis įkvėpimas, neatėjęs į pasimatymą su ministrų kabineto ekonomikos skatinimo plano kūrėjais. Matyt, kad premjero patarėjas ekonomikai ir strateginiams pokyčiams (nevykęs pretendentas į ekonomikos ir inovacijų ministrus) labai nesisielotų dėl to, jam skirtos Vyriausybės pirmojo vicekanclerio pareigos. Visu 1 000 eurų vertingesnės nei ankstesnės. Neblogai. 1 000 ašaroms nusišluostyti. O visa priskaičiuota alga per mėnesį – maždaug 5 tūkst. eurų.

Paaukštinimas už ekonomikos gelbėjimo planą, kad žmogui, kuriam uždrausta dirbti, pakaks numesti kaulą? Kaip šuniui. Iš kur toks įsitikinimas, kad šuo labiausiai mėgsta kaulus? Jis mėgsta mėsą. Tačiau ar kas duoda?

Viskas bus gerai. Jei tik po tuos 257 eurus tereikės padalyti. Piliečiai netikėtai išgyvens. Kaip ir per visas krizes. Susiveržę diržus. Pripratę. Tik valdžiai blogiau. Vos dėlto pripranta šiltose vietose, žmonės ima ir pakeičia. Iš kur toks nedėkingumas?