Dar neseniai JAV buvo laikoma pavyzdžiu, kaip turi veikti spaudos laisvė. Kritus geležinei uždangai, Rytų Europos šalys, tarsi išalkę studentai, godžiai sėmėsi Amerikos žiniasklaidos modelio išminties. Tačiau dabar mokiniai ir mokytojai keičiasi vaidmenimis. Šalis, kur teisę kalbėti ir žinoti Konstitucijos 1-oji pataisa gina šimtmečius, išgyvena grėsmingą žodžio laisvės eroziją, sunkiai įsivaizduojamą mūsų regione.

Baltieji rūmai it koks SSKP sprendžia, kam suteikti privilegiją užduoti klausimą prezidentui. JAV ambasadoms, kaip šnabždama koridoriuose, nurodyta atsisakyti kritinių leidinių prenumeratos – metodas, kuris, pripažinkime, labiau asocijuojasi su Pekinu ar Maskva nei Vašingtonu. Technologijų magnatams žodžio laisvė – it bokso kriaušė. Elonas Muskas – žmogus, kadaise svajojęs apie Marso kolonizaciją, dabar energiją eikvoja versdamas savąją platformą X kloaka, per kurią į viešąją erdvę leidžia nesukontroliuojamas žodžių nuotekas. Jeffas Bezosas mano nusipirkęs ne tik „Washington Post“, bet ir jo žurnalistų sąžinę. Iš legendinio laikraščio, prezidentui Richardui Nixonui priminusio, kad jis tėra eilinis mirtingasis, lanksto popierinį tigrą, kuris nuo šiol turi besąlygiškai ginti tik asmenines laisves ir laisvąją rinką.

„Šių savaičių įvykiai šiek tiek primena mano senąjį laiką Maskvoje“, – šiurpą keliančiu atvirumu neseniai prisipažino Peteris Bakeris, „New York Times“ žurnalistas, buvęs korespondentas Rusijoje. Jis vengia tiesioginių JAV ir Rusijos palyginimų, tačiau panašumai gana akivaizdūs.