Teigiama, kad per dvi savaites trukusią kelionę ji kartu su tėvais aplankė vietą, kurioje eksponuojama Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) iškamša, bei Didįjį teatrą ir susirado daug draugų „Arteko“ vasaros stovykloje Kryme (dabartinė Ukraina). Per šį savo vizitą ji taip pat susitiko ir su pirmąja pasaulyje kosmonaute moterimi (1963 m. birželio 16 d.) Valentina Vladimirovna Tereškova (1937), kurios tėvelis, pasak viešojoje erdvėje sklandančių gandų, pražuvo per specialiąją SSRS operaciją Suomijoje (1939–1940 m. žiema).

Pasak „smithsonianmag.com“ portale pateikiamo straipsnio „Neįtikėtina mergaitės amerikietės, pralaužusios geležinę uždangą, istorija“ (angl. „The Surprising Story of the American Girl Who Broke Through the Iron Curtain“, 2018 05 10), sovietinės ir vakarietiškos žiniasklaidos atstovai sekė bene kiekvieną jaunosios pacifistės ir jos tėvų žingsnį bei atidžiai fiksavo mergaitės reakcijas, tačiau su SSRS vadovu Andropovų giminės atstovu Jurijumi Vladimirovičiumi (1914–1984) jai taip ir nepavyko susitikti („The New York Times“ žinutė „Andropovas pernelyg užsiėmęs, kad galėtų susitikti su Meino mergaite“ (angl. „Andropov Is Too Busy To Meet Maine Girl“, 1983 07 21). Tuo metu šis buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (rus. Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti) vadovo poelgis galbūt ir galėjo atrodyti nemandagus, tačiau tą vasarą jam tebuvo likę vos keli gyvenimo šiame pasaulyje mėnesiai.

Sovietų Sąjunga S. Smith veikiausiai paliko labai gerą įspūdį. Spėjama, kad mažoji mergaitė į savą „geležinės uždangos“ pusę grįžo įtikėjusi, kad SSRS gyventojai yra tokie patys, kaip ir ji pati, t. y. jie taip pat trokšta taikos. Tačiau vos po kelių savaičių, besibaigiant 1983 m. vasarai, dalis Samanthos tėvynainių gavo progą pažinti ir kitą, ne tokią išoriškai patrauklią SSRS pusę.

„Seulas, 1983 m. rugsėjo 2 d. Valstybę apėmus antisovietinių nuotaikų bangai, Pietų Korėja šiandien pradėjo tarptautinę kampaniją, kuria siekiama priversti Sovietų Sąjungą atsiprašyti už didelio Korėjos oro linijų reaktyvinio lėktuvo numušimą ir sumokėti kompensaciją už visas netektis. Užsienio reikalų ministras Lee Bum Suk paskelbė pirmąjį oficialų savo vyriausybės reikalavimų sovietams katalogą ir paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą vykdyti šiuos reikalavimus. Be atsiprašymų ir kompensacijų sumokėjimo už žuvusiais laikomus 269 keleivius bei įgulos narius, Sovietų Sąjunga taip pat privalo nubausti asmenis, atsakingus už lėktuvo numušimą, ir garantuoti, kad tokia tragedija nepasikartos, šiandien žiniasklaidai skirtoje konferencijoje sakė Lee. Tuo metu paieška Sachalino salos vandenyse, virš kurių ketvirtadienio rytą dingo milžiniškas keleivinis lėktuvas, tebėra tęsiama. Jungtinės Valstijos, Japonija ir Pietų Korėja tvirtina, kad jį numušė sovietų naikintuvas, tačiau Sovietų Sąjunga neprisipažino jį numušusi“, – teigta „The Washington Post“ straipsnyje „Skrydis 007. Pietų korėjiečiai reikalauja sovietų atsiprašymo ir kompensacijos“ (angl. „Flight 007. South Koreans Demand Soviet Apology, Indemnity“, 1983 09 02).

Korėjos oro linijų skrydis 007 turėjo nugabenti 269 asmenis iš Niujorko į Seulą per Ankoridžą (Aliaskos valstija), tačiau ši kelionė taip ir nebuvo sėkmingai užbaigta. Anot vienos versijos, lėktuvas dėl įgulos klaidos įskrido į SSRS zoną ir sovietų naikintuvas jį numušė, pražudydamas visų keleivių bei įgulos narių gyvybes.

Teigiama, kad iš viso šioje kelionėje skrido bent 62 su Jungtinėmis Valstijomis susiję asmenys. Vienas jų buvo kongreso narys demokratas Lawrence’as Pattonas McDonaldas (1935–1983), šiuo metu prisimenamas dėl savo priešiškumo marksizmui.

Kaip ir į panašias situacijas dažnai įsiveliantys šiuolaikiniai sovietų įpėdiniai, SSRS valdžia iš pradžių neigė ką nors bendro turinti su šia katastrofa, o vėliau prabilo, esą prie nelaimės galėjo tiesiogiai prisidėti šnipinėjimas ir kitos numuštųjų provokacijos.

Praėjus dar kelioms savaitėms, 1983 m. spalio 22 d., S. Smith teorija vėl buvo paneigta, kai šimtai tūkstančių europiečių visame žemyne susirinko į pacifistines protesto akcijas, nukreiptas prieš JAV valdžios sprendimą dislokuoti Europoje raketas „Pershing II“ („The New York Times“ straipsnis „Didelės minios Europoje rengia mitingus prieš JAV ginkluotę“ (angl. „Vast Crowds Holds Rallies in Europe Against U.S. Arms“, 1983 10 23).

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šie protestai buvo naudingi sovietams, mat jų tiesioginis taikinys buvo JAV prezidento Ronaldo Wilsono Reagano (1911–2004) ir jo politinės bičiulės Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Margaret Hildos Thatcher (1925–2013) užsienio politika. Vis dėlto tuo pat metu šie masiniai sambūriai dar ir priminė visiems, kad SSRS gyventojai bei vakariečiai nėra tokie jau panašūs, kaip vargšei Samanthai galėjo atrodyti.

S. Smith žuvo 1985 m. rugpjūčio 25 d. kartu su savo tėvu ir dar šešiais asmenimis, skrisdama kitu, gerokai mažesniu lėktuvu. Tuo metu jau buvo miręs ne tik Jurijus Vladimirovičius, bet ir jį pakeitęs Černenko giminės atstovas Konstantinas Ustinovičius (1911–1985).