- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros pasaulį pasiekė nauja karo Ukrainoje aido banga.
Kai svetur išsibarstę Rusijos menininkai darbdavių spaudžiami išgrynino savąją poziciją dėl Kremliaus agresijos, tiesos metui pribrendo ir vadinamasis rusų aukštasis menas. Toliau jį skaityti, groti, statyti, juo mėgautis? Primiršti iki ramesnių laikų? Visai uždrausti? O gal rinktis ketvirtąjį kelią, kuriuo jau seniai turėjome eiti: pasiryžti kultūros higienos seansui ir apsivalyti nuo Rusijos imperinių naratyvų ir apnašų.
Pastaroji procedūra nėra tokia skausminga ir sudėtinga, kaip atrodo. Štai Nacionalinė Londono galerija, reaguodama į visuomenininkų spaudimą, ištaisė prieš gerą šimtmetį garsiojo impresionisto Edgaro Degas įamžintoms, dešimtmečiais rusų šokėjomis vadintoms ukrainietėms grąžino jų tikrąją tautybę. Laisvojo pasaulio atstovams, pastaruosius metus permąstantiems savo pačių imperinės politikos padarinius, prabilusiems net apie trofėjų grąžinimą buvusioms dominijoms, nebuvo sunku pakeitus paveikslo parašą atkurti istorinį teisingumą. Nesunku būtų ir mums. Ypač, jei pagaliau prisimintume tautų kalėjimu ne be reikalo vadintos Rusijos imperijos istoriją ir tai, kad rusiškąja kultūra neretai vadinta rusakalbė kultūra, sugėrusi šimtų tautų kultūrinius kodus.
Tokie mūsų pasirinkimai niekaip nepažemintų net labiausiai grynakrauju rusu save laikančio žmogaus.
Reikšmingam žingsniui šiame kultūros dekolonizavimo kelyje – sovietmečio rudimentą Lietuvos rusų dramos teatrą – perduoti visoms tautinėms mažumoms, regis, jau pasiryžta. Svarbu nesustoti. Pravalyti repertuarus nuo carus šlovinančių dramų ir operų, iš senos Poltavos kazokų giminės kilusį Mykolą Gogolį liautis vadinus Nikolajumi; minint marinistą Ivaną Aivazovskį, prisiminti, kad šiaip jau jis yra Kryme gimęs armėnas Ovanesas Gaivazianas; lenkų kilmės ukrainiečio Kazimiro Malevičiaus, ukrainiečių aviakonstruktorių Igorio Sikorskio ir Serhijaus Korolivo, XX a. baleto dievo Serhijaus (Serge'o) Lifaro nesubanalinti iki rusų. Tokie mūsų pasirinkimai niekaip nepažemintų net labiausiai grynakrauju rusu save laikančio žmogaus. Tiesiog mes patys pagaliau atsikratytume fantominio vergystės jausmo, kai bėgti bijoma net ir atrišus pančius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aikštei reikia konkretumo5
Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1
Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104
Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...