Metas patiems keistis

Rusijoje atgimsta valstybinė partija.

Komunistai gali rautis plaukus nuo galvų ir rūstauti. Naujoji visagalė valdžios partija bus kita. Išeinantis prezidentas V.Putinas, sutikdamas vadovauti „Vieningos Rusijos“ partijai, gegužę užims ir premjero postą, tuo aiškiai išsaugodamas realią valdžią savo rankose. Pagal Konstituciją svarbiausių institucijų priežiūra ir vadovų skyrimas yra prezidento prerogatyva. Tačiau, būdamas daugumą parlamente turinčios partijos lyderiu, V.Putinas gali būti užtikrintas, jog prezidentas nesulauks deputatų paramos keisti premjerą.

Panašu, kad Rusijos valdžios ateities vizija aiškėja – naujasis prezidentas D.Medvedevas bus tik reprezentatyvi figūra. Beveik kaip Britanijos ar Danijos karalienė.

Rusijoje nieko naujo. Kas iš to Lietuvai? Nieko. Tiesiog reikia susitaikyti su ilgoka putinizmo epocha. Ir mąstyti ne apie tai, kad kažkas Rusijoje pasikeis, o patiems keistis. Ieškoti būdų ir kelių, kaip oriai atšildyti santykius su nedemokratiška, tačiau įtakinga ir galinga valstybe.

ES valstybės, visų pirma senosios narės, aiškiai demonstruoja nuolankumą Rusijai. Diplomatiniai pasažai apie energetinį saugumą, visokią paramą ir pan. mūsų gyvenimo nepalengvins. Sotus alkano neužjaus, - byloja patarlė. Išties, ar gali koks italas ar britas suprasti mūsų įtarumą Rusijos atžvilgiu, kai mato, kad benzinas ar karštas vanduo ir jo šalyje, ir Lietuvoje kainuoja tiek pat. Kurgi čia, anot jo, energetinė priespauda? O tai, kad jis uždirba mažiausiai penkis kartus daugiau už tokį pat lietuvį, niekam nerūpi. Džiaukimės ES ir NATO. Jei kas, mus galbūt apgins.

Galbūt. Nes kai pradedama kalbėti apie konkrečius dalykus, ES pareigūnai suranda visokių kalbinių vingrybių. Visai neseniai buvo diskutuojama apie informacinių tinklų apsaugą. Prisimintas Estijos atvejis, kai buvo įsilaužta į šios šalies valstybinių institucijų tinklalapius. Į klausimą , ar tokiai agresijai negalėtų būti pritaikytas NATO chartijos 5 straipsnis, buvo atsakyta neigiamai. Mat straipsnis esą kalba apie ginkluotą užpuolimą. Keista. Juk gyvename jau XXI amžiuje. Šiais laikais informacinės technologijos gali būti, tiksliau jau yra, baisus ir negailestingas ginklas.

Peršasi galvon negera mintis. Jei kompiuterijoje pagalba negalima, tai ko jau tikėtis kitais atvejais?

Belieka patiems savimi kuo labiau rūpintis. Ir nelaukti malonių iš kaimynų. Pasaulis šiandien labai pragmatiškas. Niekas nieko šiaip sau neduos. Ir mes neduokime. Būnant europinėse struktūrose vertėtų drąsiau pasinaudoti tų organizacijų tribūnomis, pinigais ir savo veto teise. Negėda būtų kartais ir iš lenkų užsispyrimo pasimokyti.

Lietuvoje taip pat nieko naujo. Vakar Prezidentas gana liūdname metiniame pranešime paverkšleno, truputį Vyriausybę pabarė ir nieko konkretaus nepasiūlė. Krizė valdžios viršūnėse akivaizdi.

Tik ne apačioje. Smulkieji valdininkėliai toliau žmonių nuolankumu sotinasi, dovanėles kraunasi, prakaituodami popierėlius kurpia. Biurokratų skaičius adekvatus civilizacijos išsivystymui. Deja, tos civilizacijos požymių mūsų šalyje ne per daugiausiai.

Banditai čia tampa TV žvaigždėmis, politikai dergia teismų sprendimus, mokytojai normalios algos streikuodami prašo, karštas vanduo savaitėmis atjunginėjamas.

Geras fonas marksų ir leninų idėjoms gaivinti.