Modernumo dvasia Raseiniuose

Koks namas galėtų būti vadinamas geriausiu pasaulyje? Galbūt tas namas dar net nepastatytas, o bus pastatytas kada nors ateityje. Futurologas ir kartu paveldosaugininkas Dirkas H.R. Spennemannas prognozuoja, kad tokia ateitis visai įmanoma ir kad su dirbtiniu intelektu kokiam nors statomam namui bus įmanoma suteikti žmogaus esmę, t.y. pagal tam tikro asmens sąvybių – biologinių ir psichologinių, rinkinį architektūrai bus įmanoma suteikti formą ir funkcijas. Galima sakyti, kad tai tam tikra singualiariumo atmaina, kai žmogus jungiasi su daiktu, ne kiek tiesiogiai, bet per būties, kuri išeina iš paprasto fizinio buvimo rėmų.

Viduramžių teologas Dunsas Scotus – vienas iškiliausių visų laikų mąstytojų, scholastas, kalbėjo apie būtį kaip bendrybės tarp Dievo ir žmogaus aspektą. Dievas ir žmogus – skirtingos kategorijos, bet būtis ne tik kad jas jungia: anot D.Scotus, būtis yra pirmiau tiek žmogaus, tiek ir Dievo.

Nevystykime šios įdomios ir dabarties humanistų plačiai bei giliai analizuojamos problematikos. Tačiau atsiremdami į D.Scotus hipotezę (su kuria aš nebūtinai sutinku, kai ji skamba taip agreguotai kaip šiame straipsnyje), vis dėlto galime prieiti savitą hipotezę apie tai, kas yra geriausias pastatas pasaulyje.

Taigi geriausias pastatas pasaulyje yra visi pastatai, nes jie susiję tolesniu ar artimesniu, tačiau vis tiek betarpišku tarpusavio ryšiu. Vokiškasis asketiškas modernizmas ir flambojantiška viduramžių gotikos architektūra yra ne tai, kad priešybės, kurias skiria daug laiko ir skirtingos kultūrinės priežastys, jų formų imperatyvai. Greičiau jas jungia sintezės tarp skirtingų meno rūšių archiktektūroje faktas ir tam tikras meninės kūrybos anonimiškumas arba kvazianonimiškumas kaip kolektyvinio proto apraiška.

Pamatysime Viktoro Petkaus vardu pavadintą pagrindinę mokyklą,  kuri dar 1939 m. pastatyta pagal raseiniškio architekto Adolfo Lukošaičio projektą. Tai moderniausias namas savo dvasia Raseinių mieste.

Spiečiaus protas veikia tiek gotikoje, tiek modernizme; jo reikės ir D.H.R.Spennenmanno ateities žmogiškam namui sukurti. Todėl visus pasaulio pastatus skiria formalūs aspektai: forma, formalusis formos kontekstas, bet jungia pats buvimas pastatu, tam tikras žmonijos kaip rūšies kultūrinio veiksmo civilizacijoje dėsningumas, vedantis mus prie vienovės su vienas kitu, gyvąja ir negyvąja aplinka, gal net kosmosu.

Tad teoriškai gražiausias, geriausias ar bet koks kitu teigiamiausiu epitetu apibūdintas namas yra kiekvienas namas, kai jis suprantamas priežastiniame santykyje su kitais namais pasaulyje ir lemiantis pasaulio sąrangą.

Be abejo, mes žinome, kad yra daug baisių namų, kurių nenorime matyti savo miestuose ar kaimuose, tačiau jų grožį irgi galima atskleisti per tuos pačius priežastinius ryšius. Todėl visada, kai lankome kokio nors kultūriškai turtingo miesto širdį, nepamirškime užsukti į kur kas nykesnes pramonės ar verslo zonas, nes šie aspektai susiję priežastiniu ryšiu.

Tačiau grįžkime prie namo gerumo kaip architektūros grožio. Ar gali gražiausias pasaulio namas būti, pvz., Raseiniuose? Kaip pats sau, tai tikriausiai ne, bet kaip vertinga visumos dalis – taip. Bauhauzo estetika kaip etalonas reiškėsi mokymo pastatų architektūroje. Bauhauzo mokyklos kompleksas Desau mieste yra tam tikras modernybės dvasią įkūnijantis namas, kurio genialumas – ne tik forma ar funkcijų sujungimas, bet veikiau modernistinio mikrokosmoso kaip pavyzdžio pasauliui sukūrimas.

Vos tik vykdami nuo Kauno senuoju žemaičių plentu įvažiuosime į Raseinius, pravažiavę kelis ne itin išvaizdžius namus kairėje kelio pusėje pamatysime politinio kalinio, disidento Viktoro Petkaus vardu pavadintą pagrindinę mokyklą, kuri dar 1939 m. pastatyta pagal raseiniškio architekto Adolfo Lukošaičio projektą.

Istorija: seniausioji mokyklos dalis statyta dar tarpukariu pagal raseiniškio A. Lukošaičio projektą. Kastyčio Rudoko nuotr.

Tai moderniausias namas savo dvasia Raseinių mieste. Mieste, kuriame buvo ir ilgai bus vertinamas vizualinis turinys, nepaisant to turinio realios kokybės, šis pastatas žymi ir galimybę dematerializuoti aplinką, idant joje iškiltų žmogaus protas ir dvasia.

Jei į Raseinius atvyksite ne žiemą, mano minimo namo galite ir nepastebėti. Jį užstoja medžių eilės. Iš tikrųjų tie medžiai tik sustiprina modernumo poveikį, suteikia jam kelis laikus apimančio kultūrinio krūvio.

Iš tikrųjų, matyt, ir pats Waltertis Gropius užsukęs į 1939-ųjų Raseinius iš Kauno pusės nebūtų itin nusivylęs miestu.

Pats modernizmas – tai idėja, kuri rėmėsi šviesa, higiena, kitaip tariant, sanacija. Modernybės kaip ir daugelio epochų trūkumas yra tas, kad siekiama visiškos antropogenizacijos, aplinkos sukultūrinimo. Medžiai, nors ir sodinti žmogaus, tą sukultūrinimo troškimą atsveria. Todėl fasadas mums atsivers tik judant erdvėje ir atsivers mažais fragmentais. Juk tas, kas paslėpta ar pridengta, visada labiau vilioja apmąstyti nei tas, kas švaru ir atidengta.

Tiesa, Kultūros vertybių registre šio vietinio architekto šedevro nerasime – ak, tas greito vizualinio pasitenkinimo troškimas! Keista ir tai, kad beveik šalia esančios Sovietų Sąjungos karių kapinės į tą registrą vis dėlto įrašytos... Kita vertus, taip net geriau, pastatas gyvena savo gyvenimą, jis tapo dar asketiškesnis, nei kad buvo kuriamas.

Namo vientisumą yra pažeidęs sovietmečiu pristatytas naujas korpusas, jis sumenkina pastato modernistinį vaizdinį, kuris buvo matyti iš mokyklos stadiono pusės: kompozicija sudaryta dviejų perslinktų tūrių ir plokščiastogio stogelio – tikras modernizmo architektūros žymuo.

Anksčiau ši vieta galėjo būti ultramoderni. Tame pačiame Žemaičių kelyje priešais mokyklos stadioną stūgsojo taip pat laisvo užstatymo marfotipu grįstas kareivinių kompleksas (dabar – gamybinės patalpos). Iš tikrųjų, matyt, ir pats Waltertis Gropius užsukęs į 1939-ųjų Raseinius iš Kauno pusės nebūtų itin nusivylęs miestu.

Grįžtant prie gražiausio namo problematikos, akivaizdu, kad A.Lukošaičio pastatas kažin ar galėtų varžytis su tokiais konceptualiais projektais kaip antrojo bauhauzo direktoriaus Hanneso Meyerio "Peterschule" (deja, nebuvo įgyvendintas), kur architektai pasiūlė anam metui visiškai totalinę inovaciją: vidaus pereinamųjų erdvių iškėlimą už pagrindinio fasado, kiemo pakabinimus ir kitus paradigminius architektūros sprendinius. Tačiau miestui, kurio centre stovėjo konservatyviausias įmanomas monumentaliosios skulptūros objektas – Vinco Grybo "Žemaitis", anuomet atsiradusi mokykla, kosmopolitinės architektūros objektas, turėjo būti tam tikras ateities ženklas. Ateities, kuri, deja, neatėjo, nes ją nutraukė toliau sekusios žmonijos nelaimės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patiko

Patiko portretas
Buvo įdomu paskaityti

nuomonė

nuomonė portretas
Profesorius Adolfas Lukošaitis,daugelio architektų kartų dėstytojas,įdiegęs jiems supratimą,kas yra architektūra, su bendraautoriais suprojektavo ir dabartinį Kauno savivaldybės pastatą (Taupomųjų kasų rūmai),dabartinį Kauno kultūros centrą (Darbo rūmus).
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Matematikos klausimu
    Matematikos klausimu

    Šįkart ne apie mokslų karalienės valstybinį egzaminą, kuris šiemet, deja, buvo išties karališkai nepasiekiamas trečdaliui Lietuvos dvyliktokų, o apie kadencijų skaičius (irgi matematika) valdžioje, be kita ko, turbūt siek...

    1
  • Lėtai, bet užtikrintai
    Lėtai, bet užtikrintai

    Ukraina, Sakartvelas, vėl Ukraina. Kiekvieną kartą, kai šiose posovietinėse valstybėse užvirdavo kova dėl pasirinkimo tarp Rytų ir Vakarų, skubėjome į įvykių sūkurį. Šiandien tą patį maga daryti ir Baltarusijoje. Juolab matant jo...

    4
  • Neprapilkite pro šalį
    Neprapilkite pro šalį

    Sako, žiūrėjimas į briliantus gerina regėjimą. O kalbėjimas apie rekordinio dydžio milijardų eurų maišą ekonomikai gaivinti ramina. Psichoterapijos kursas: milijardas – šen, milijardas – ten. Tačiau paaiškėjo, kad ...

    2
  • Kaip suprast tave, matematika?
    Kaip suprast tave, matematika?

    Valstybinio matematikos egzamino neišlaikius rekordiniam skaičiui abiturientų, pagaliau turėtume pripažinti, kad ne vien jie ar švietimo sistema, o mes visi kaip šalis išgyvename matematikos krizę. Matematika yra fundamentalus ...

    3
  • Jau aušta komunizmo aušra
    Jau aušta komunizmo aušra

    Lietuvoje prasideda komunizmas. Šia proga Seimas ir Vyriausybė galėtų nukabinti trispalvę ir išsikelti tą raudoną su pjautuvu ir kūju, kurią taip mėgo bolševikai. Kaip parašyta mokslinio komunizmo vadovėlyje: "Kiekvie...

    22
  • Sisteminis š...
    Sisteminis š...

    Kodėl iš karto blogai pagalvojote? Juk raide "š" prasideda ne tik išmatas reiškiantis žodis. Pavyzdžiui – šabakštynas. Taip galima pavadinti mūsų švietimo sistemą, kai joje imi ieško...

    5
  • Logistikos spąstai
    Logistikos spąstai

    Jau už keleto dienų Lietuvos futbolo klubai sužinos varžovus Čempionų lygos ir Europos lygos turnyruose. Sekmadienį ir pirmadienį UEFA būstinėje Nione bus traukiami dviejų svarbiausių klubinių varžybų burtai. Anksčiau smagia pramoga buvusi cere...

    2
  • Mūsų rusiškumas: I. Bunino atvejis
    Mūsų rusiškumas: I. Bunino atvejis

    Šiandieniam lietuvių literatūros skaitytojui, mokykloje pamokytam praleisti knygose esančius gamtos aprašymus, Ivaną Buniną suprasti gali būti komplikuota: šis autorius daugelį savo prozos ir poezijos kūrinių parašė vien t...

    9
  • Laisvųjų mūrininkų šmėkla
    Laisvųjų mūrininkų šmėkla

    Jau ne vieną šimtmetį šviesiausius žmonijos protus kankina ramybės neduodantys klausimai. Ar tiesa, kad trečiasis JAV prezidentas Thomas Jeffersonas (1743–1826) buvo vergvaldys ir rasistas? Ar jis palaikė intymius santykius su savo ve...

    3
  • Požiūrių skirtumai
    Požiūrių skirtumai

    Šiandien už daugiau nei 8 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos, Japonijos Hirošimos mieste, vėl suskambės varpas, kaip ir kasmet šiądien. Varpas, menantis, kad jau praėjo 75 metai, kai virš Plačios salos (jap. Hirošima) buvo...

    1
Daugiau straipsnių