Namų darbai ministrui

Sunku pasakyti, ko daugiau – aiškumo ar sumaišties – į mūsų ir taip kiek sumišusią kasdienybę įnešė švietimo, mokslo ir sporto ministro pasvarstymai dėl galimybės mokinius bent dviem savaitėms grąžinti į klases. Nuskambėjo jie tarsi rekomendacija savivaldai, tačiau pastarajai primetant ne tik teisę spręsti, kaip po birželio 1-osios dirbs bendrojo lavinimo mokyklos, bet ir atsakomybę už galimus padarinius.

Vos prasidėjus nuotoliniam mokymosi etapui, tiek mokytojams, tiek mokiniams naujas mokymo(si) būdas atrodė toks svetimas ir neįprastas, kad perspektyva atrasti vakciną kokioje Lietuvos laboratorijoje atrodė tikresnė nei galimybė kažko išmok(y)ti kartą per savaitę pabendravus virtualiai. Tačiau suvokimas, kad laikinumas šįkart užtruks ilgėliau, į abi ugdymo fronto puses atėjo tuo pačiu greičiu kaip ir augantis infekuotųjų skaičius. Pedagogai įvaldė virtualiųjų konferencijų programas, susitaikė su naująja dienotvarke, nesiliaujančia laiškų ir žinučių nuo mokinių bei jų tėvų tėkme, perprato virtualiąsias mokinių gudrybes ir ramiai dirbo tunelio gale žvelgdami į išganingąją birželio 1-ąją, kai force majeure anksčiau nei turėję pasibaigs šis keistasis mokymosi pusmetis. Viltis susitikti mokykloje dar šiais mokslo metais prasprūsdavo tik neatsargiuose pokalbiuose, tyliai mintijant apie tokių akistatų pavojų. Sprendžiant iš mokymosi intensyvumo, ugdymo režisieriai menkai tikėjo, kad procesas dar šiais mokslo metais sugrįš į įprastus vietos ir laiko erdves.

Perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas.

Panašu, nelabai tiki ir dabar, kai viena po kitos savivaldybės pradeda skelbti savus sprendimus nebeatverti mokyklų. Mokytis iki birželio 1-osios ar savaite kita ilgėliau – labiau finansinis reikalas, gi perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas. Geriausia, ką šiandien galėtų daryti ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis, mokyklos ir jų steigėjai, – palikti status quo ir kibti labai rimtai ruoštis naujiems mokslo metams. Kol laboratorijose verda dar tik galimų vakcinų nuo COVID-19 mišiniai, o epidemiologai prognozuoja naujas epidemijos bangas, pats laikas galvoti apie chaosą, kuris kiltų, jei į naujai realybei nepritaikytas mokyklas suplūstų minios vaikų ir mokytojų, perpildytose klasėse būtų bandoma laikytis saugaus atstumo ar kartojant svetimas klaidas įvestas mokymasis slenkančiu grafiku.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kas šiandien taptų prezidentu
    Kas šiandien taptų prezidentu

    Pernai šios dienos Lietuvoje alsavo politiniu karščiu. Beveik iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kas – Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė laimės prezidento rinkimus. ...

    12
  • Singuliariumo link
    Singuliariumo link

    Vienas mėgstamiausių mano režisierių Paulo Sorentino, savo juostose nagrinėjančių paties Dievo įsikišimus į fizinę žmonių realybę, veikėjo žodžiais yra pasakęs, kad tik didžiausiems nelaimėliams ir silpnatikiams yra reikalingi stebukl...

    2
  • Leisimės ant žemės
    Leisimės ant žemės

    Po keleto dienų 300 drąsiausių ir nekantriausių sporto aistruolių užpildys Marijampolės stadiono tribūnas. Rytoj, pirmoji iš sporto čempionatų, į aikštes grįžta Lietuvos futbolo A lyga. Tačiau Vilniaus derbis LFF stadione tarp "...

    1
  • Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase
    Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase

    Išaušo 1963 m. lapkričio 22-osios rytas. Sakoma, kad oras tą dieną Dalase (Teksaso valstija) buvo niūrokas, tačiau nusileidus JAV prezidento Johno Fitzgeraldo (1917–1963) lėktuvui, debesys virš konservatyvumu garsėjančio kra&...

    2
  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

    1
  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

Daugiau straipsnių