- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžios atstovams kalbant, kad nepadės verslui atremti kainų energetinio smūgio, nes įmonės pačios privalo suktis iš padėties taupydamos. Išsukti kas antrą lemputę, kaip valstybės įmonėse? Ar porai dienų išsiųsti darbuotojus dirbti nuotoliu? Puikūs patarimai.
Šiltnamių, kuriuose auginamos daržovės, daržininkai ketvirtadienio vakarais tikriausiai krautųsi pilnus automobilius vazonų su agurkų, pomidorų daigais, namie išdėliotų ant palangių, laistytų, puoselėtų. O antradienio rytais su augintinių vazonais dardėtų atgal į šiltnamius, gimtąsias daržovių vietas. Puikus scenarijus kino kūrėjams, komedija su tragedijos elementais būtinai laimėtų visus įmanomus „Oskarus“. Šiam pasaulyje pripažintam svarbiausiam kino konkursui niekada dar mums nepavyko nieko laimėti. Filmas „Šiltnamiai, agurkai, pomidorai“ – puiki galimybė.
Šimtas vėjo malūnų ir šimtas saulės elektrinių, ir kvailiui aišku, nėra valstybinė energetikos strategija.
Bet. Tikrai būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Nežmoniškai pabrangus energijai ir valdžiai aiškinant, kad jos kainos kitąmet dar šoktelės 80 proc., šiltnamių veikla neįmanoma. Daržovės taps auksinės, nesvarbu, kokiu kuru kūrensi: dujomis, elektra, ar biokuru. Tai jau pajutome žvelgdami į kainas prekybos centruose. Jei lietuviški trumpavaisiai agurkai prieš trejetą savaičių buvo pardavinėjami akcijos kaina pigiau nei po eurą, praeitą vienose parduotuvėse buvo brangesnės daugiau nei dvigubai ar trigubai.
Be abejo, valstybė neturi sumokėti piliečiams už agurkus, pomidorus, burokėlius ir kt. augalinį maistą. Tik realybė tokia – valgysime įvežtines daržoves, kur energija keliskart pigesnė. Daugybė mūsų šiltnamių jau nutraukė veiklą. Galima apkaltinti augintojus, kad nebuvo įžvalgūs ir laiku neinvestavo į žaliąją energiją. Bet. Galima paklausti ir buvusių, ir esamos valdžios, ar apskritai turėjo esminę idėją, kaip gyventume ekstremaliomis sąlygomis. 100 vėjo malūnų ir 100 saulės elektrinių, ir kvailiui aišku, nėra valstybinė energetikos strategija. Dėl to užsidarys ne tik šiltnamiai, neliks dalies pramonės, didelės dalies prekybos ir paslaugų sektoriaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aikštei reikia konkretumo4
Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1
Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104
Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...