Būtent to prašyte prašosi situacija, šiemet susiklosčiusi dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE). Bemaž kiekvieną lydi techniniai nesklandumai, o studijoms aukštosiose mokyklose privalomas matematikos VBE apskritai virto socialiniu eksperimentu – regionų lygos sąlygomis dirbusiems gimnazistams pasiūlyta įveikti olimpinius normatyvus. Kad valdžiažmogių empatija DI lygio, seniai žinome. Tačiau pakaktų ramiai konstatuoti: dėl pernai netinkamai pradėtos VBE reformos fiasko kalti ne mokytojai, mokiniai, bet institucijos, tad jos ir turi prisiimti atsakomybę. Kaip sakoma, jei algoritmo įvesties duomenys yra klaidingi, tai ir jo išvestis bus klaidinga. Deja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas demonstruoja pasirinkusi kitokią taktiką – likti biurokratais.

Iššūkis priimtas. Mokinių tėvai demonstruoja taip pat išmanantys biurokratines vingrybes. Prašydami išaiškinti, ar organizuojant matematikos VBE Lietuvoje nepažeistos elementarios vaiko teisės, teisė į nediskriminaciją ir kokybišką išsilavinimą, jie kreipėsi į Europos Komisiją. Teisingumo moksleiviams reikalaujantys mokytojai ministerijai teiks konstruktyvių pasiūlymų sąrašą. Jei politikai iš tiesų galvoja tai, ką deklaruoja, pedagogo profesiją siekia paversti prestižine, gal net biurokratine prasme būtų nuoseklu įsiklausyti į švietimo praktikų žodžius? Kaip šiame kontekste priminė žinomas matematikas Dainius Dzindzalieta, „didžiausia problema – ne pačios klaidos, blogiausia yra jų nepripažinti“.