Makabriška filosofija mūsų valstybėje. Kai po 2008-ųjų krizės buvo prisimintas teisingumas, imta grąžinti sumažintas algas ir kitokias pajamas. Išskyrus mirusius pensininkus. Kam mirusiesiems pinigai? Logiška. Bet didieji valstybės filosofai galėjo įstatymais pristabdyti ir vienas didžiausių pajamų valstybės tarnyboje gaunančių teisėjų algų kompensacijas. Juk gal išmirs… Matyt, liežuvis neapsivertė. Nūnai tiek daug valdžios mina teismų slenksčius, nuolat rusena viltis, kad už gerus darbus Baudžiamasis kodeksas neužgrius visa savo rūstybe.

O Lietuvoje prasidėjo jau naujas teisingumo etapas. Jau mokamos kompensacijos žemės savininkams už jų sklypuose esančius elektros stulpus. Teisingai parašiusieji prašymus jau gali džiaugtis sąskaitoje šnarančiais eurais. Nesvarbu, kad tie atiduoti 43 mln. eurų nieko iš esmės valstybėje nepakeis. Smulkios dovanos artėjant rinkimams sustiprina valdžios ir rinkėjų draugystę.

Smulkios dovanos artėjant rinkimams sustiprina valdžios ir rinkėjų draugystę.

Apmaudu, kad tik tokie mūsų valstybėje užmojai, aišku, neskaitant už ES lėšas tiesiamo "Rail Baltica" ir už mūsų žmonių paskutinius grašius išsinuomoto superlaivo "Independence". Pigų dujų laivą galėjome turėti savo. Ir ne už valstybės pinigus. Tačiau ekspremjero a. a. Bronislovo Lubio už jo koncerno lėšas 2008-aisiais pradėtas projektas buvo sužlugdytas, Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad taip buvo padaryta milžiniška žala ne B.Lubiui, o Lietuvai.

Mes neturime nacionalinio stadiono. Mes neturėsime ir metro. Mes turėsime tik "Maltiečių sriubą" pilstančią valdžią.