Neužmirštuolės rūke

Ką tik paminėjome dar vieną Sausio 13-osios sukaktį. Su pavienių žvakelių languose liepsnelėmis, įspūdingais laužais, koncertais ir jau nebejuokingomis diskusijomis dėl to, ką gi simbolizuoja neužmirštuolė – mūsų atmintį, masonus ar sovietus. Su atsiminimais, jų perdariniais ir kažkaip keistai gausėjančiomis anų įvykių dalyvių gretomis. Tačiau kuo didesnis laiko ir geografinis atstumas nuo 1991-ųjų laužų, tuo tirštesnė migla ima skirti istoriją nuo šiandienos. Tiesą nuo pramano.

Tiems, kas tąnakt miegojo Seime, kas juos saugojo, degino laužus prie televizijos pastato, būriavosi prie bokšto, plaukai pasišiauštų patyrus, kokiame nykiame interpretacijų, buko apilietiškumo, net abejingumo rūke pradėjo klaidžioti vadinamosios nepriklausomybės kartos atžalos. "Partizanų ir rusų karas", "Tai įvyko prieš 100 metų", "Sausio 13-oji? Nežinau. Neįdomu", – tokių ir ne tik perlų šalies pedagogams pažeria ta, dėl kurios visos neužmirštuolės, žvakelės, dėl kurios ir kovota, – Lietuvos ateitis. Sausio 13-oji ir visas Atgimimo laikotarpis po truputį virsta pastraipa istorijos vadovėlyje ir abstrakcija, kokia iki saugios santrumpos "Smetonos laikais" buvo virtęs visas tarpukaris. Net graudu prisiminus vaikiškus pamąstymus, kuo gi nusipelnė ta smetona iš močiutės puodynės, kad jos vardu ištisas laikmetis pavadintas.

Plaukai pasišiauštų patyrus, kokiame nykiame buko apilietiškumo rūke pradėjo klaidžioti vadinamosios nepriklausomybės kartos atžalos.

Kažin ar verta abejoti Lietuvos ateities gynybiniais gebėjimais. Jei reikės, savuosius TV bokštus ir seimus ji apgins nulauždama priešų IT sistemas. Tik ar užaugusi abstrakcijų rūke ji atpažins, kas savas, kas – ne? Ir dėl to tikrai negalėsime apkaltinti nei masonų, nei sovietų. Kalti būsime patys, nes metai iš metų tik aiškinamės savo nuopelnus istorijoje, užuot sukūrę aiškų laisvės mitą, kuris žaidimais, istoriniais repais, miuziklais, romanais, serialais, komiksais pasiektų toliausią apolitiškumo užkampį ir jame augantį ateities pilietį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu nieko sau

Nu nieko sau portretas
žurnalistė parašė - "kažkaip keistai gausėjančiomis anų įvykių dalyvių gretomis"... "Kažkaip keistai gausėja" anų dienų didvyrių valdžioj, o mūsų, atvirkščiai, mažėja. Kas išmirė, kas išsilakstė nuo apgintos laisvės...Aš irgi dumble stovėjau prie TV bokšto, tik ne Vilniuje, o Juragiuose (tikrai kažkaip keistai pradingo ir Juragiai, ir Sitkūnai, Vilnius beliko), ir Kauno studijoj per naktį kiurksojau (ne ekrane, o prie telefono, ir galiu pasakyt, kad šiltoje studijoje buvo kur kas blogiau nei po šlapdriba prie retransliatoriaus, nes tokie pranešimai plaukė be pertraukos, kad net plaukai šiaušėsi), tik nelakstau ir nesigiriu. Gėda! Kad taip tada būtume žinoję, kokį šūdą kraunamės ant galvų įsivaizduodami, kad ginam Lietuvos laisvę...

tam

tam portretas
> CHA. Pamiršote paminėti, kad panelė Dalia ten tikrai buvo, tik ne prieš, o už tankų.

Kikis Anonimams

Kikis   Anonimams portretas
Šūdžiukai -troliukai
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
Daugiau straipsnių