Daugybė klaipėdiečių keikiasi, kad vakarais tamsu, o naktimis dega tik kas antras gatvės žibintas. Štai neseniai Kauno vadovai pareiškė, jog grąžina šviesą ir gatvėse pradeda deginti visas lempas.

Klaipėdoje kol kas bus taip, kaip buvo iki šiol.

Žinoma, galima kritikuoti tokį uostamiesčio valdžios užsispyrimą, tačiau realybė yra tokia, jog taupyti yra neišvengiama – paprasčiausia nėra kitos išeities. Galima net džiaugtis, kad uostamiesčio valdantieji neužsiima populizmu ir nesivaiko populiarumo prieš rinkimus, kaip laikinojoje sostinėje ir ypač Vilniuje, kur nakties šviesos tapo brangiai kainuosiančių politinių žaidimų įrankiu.

Štai apžvalgininkas R.Celencevičius rašo, kad vienas Vilniaus vicemerų praėjusią savaitę džiaugsmingai pranešė, kad ilgėjant tamsos laikotarpiui sostinėje taps saugiau ir smagiau, nes savivaldybė nutarė gatvėse įjungti ne kas antrą ar kas trečią, kaip dabar, žibintus, o net du iš trijų. Tas vicemeras – sostinės socialdemokratų lyderis, turintis vilčių sėkmingai pasirodyti kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.

Tas vyras, pasigyręs, kad šviesiuoju paros metu mažiau žibintų deginusi savivaldybė sutaupė net 3 mln. litų, apsukriai nutylėjo, kad nuo šiol sostinės gatves apšvies ne už sutaupytus milijonus, o skolon, kurią grąžinti bus jau ne šios valdžios galvos skausmas. Išdegintus pinigus sumokės kita valdžia kitų metų pavasarį. Štai toks neblogas verslo planas – rinkėjų palankumas už šviesą perkamas dabar, o sąskaita išrašoma jau būsimai valdžiai.

Planą – apšviesti miesto gatves skolon – turės įvykdyti sostinės savivaldybės valdomi Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai, kuriems už ankstesnes šviesias naktis savivaldybė ir taip jau skolinga 6 mln. litų. Skola tokia beviltiška, kad Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai 3,5 mln. litų skolos dalį parduoda aukcione, nes keletą mėnesių neturi iš ko sumokėti darbuotojams algų.

Kai skolą nupirks vadinamieji skolų išmušinėtojai, savivaldybė bus skolinga jau ne savo valdomai bendrovei, o nuo valdžios malonės nepriklausomiems verslininkams. Šie nesiceremonys – jei savivaldybė skolos negrąžins geruoju, per teismą areštuos jos sąskaitas ar valdomą turtą ir atgaus tai, kas priklauso. Skirtumas tik tas, kad tarpininkai iš šio sandorio susišluos kelis šimtus tūkstančių litų – jie taip ir nepasieks skurstančios savivaldybės valdomos bendrovės.

Tokia kaina sostinėje pelnomas populiarumas!

Ir klerkams visai nesvarbu, kad Vyriausybės vadovas A.Kubilius nuolat primena, kad laikas nustoti gyventi skolon ir išmokti pasitenkinti tuo, ką uždirbti. Ir dar priduria, kad Vyriausybė, sudarydama kitų metų biudžetą, griežtai vengs bet kokio populistinio, su rinkimais susijusio išlaidavimo.

Tą patį kartoja ir Prezidentė D.Grybauskaitė. Ji tikina, kad prieš savivaldybių rinkimus neleis politikams nepagrįstai didinti biudžeto išlaidų ir taip papirkinėti rinkėjų.

Visame šiame kontekste Klaipėda atrodo gal ir tamsiau, bet bent jau padoriai.