Kad ir kaip Vytautas Landsbergis pyktų ir bartųsi, šalies valdžios viršūnėlės jo nebenori girdėti. Suvelta mokesčių ir neva sveikatos draudimų sistema – šios Vyriausybės viltis dar šiek tiek papildyti biudžetą. Pamiršus apskaičiuoti, o kiekgi reikės išmokėti papildomų bedarbio pašalpų puolusiems registruotis darbo biržoje ir iki šiol net nesinaudojusiems sveikatos paslaugomis, nes dauguma skolininkų darbavosi užsienyje.

Prieš pat Velykas konservatorių patriarchas sau būdingu stiliumi sukurpė dar vieną sąmokslo teoriją. Pajamų deklaravimo metu paaiškėjusią didelės žmonių dalies nepriemoką biudžetui dėl neteisingai taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio bei nemokėto privalomojo sveikatos draudimo V.Landsbergis pavadino diversija. Anot jo, Lietuvos valdžiai pradėjus seniai lauktą teisinį ir teisėtvarkinį apsivalymą mokesčių inspekcija ėmėsi politinio kenkimo veiksmų. Reikalavimas sumokėti Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus mokesčius, europarlamentaro nuomone, yra piliečių nuteikinėjimas prieš vyriausybę. O pats didžiausias V.Landsbergio atradimas buvo tas, kad visa tai prasidėjo "be Finansų ministerijos ir Prezidentės žinios, o premjerui esant užsienyje". Pasirodo, įstatymų vykdymas galimas tik premjerui esant Lietuvoje ir tik su Prezidentės žinia.

V.Landsbergis pasiklydo savo samprotavimuose.

Susiklosčiusi išties skausminga situacija yra įstatymų, kurių privalu laikytis, pasekmė. Ir kaltų ieškojimas Mokesčių inspekcijoje yra akių dūmimas. Pagal V.Landsbergį išeitų, kad mokesčių inspektoriai kuria įstatymus ir jais nuodija žmonių gyvenimus. O juk viskas yra kitaip.

Būtent šis Seimas, kuriame pirmuoju smuiku groja konservatoriai-krikdemai, sveikatos draudimo įmokas atskyrė nuo gyventojų pajamų mokesčio. Tokia maišalynė tik pabrangino skaičiavimus bei – kaip parodė laikas – sukėlė sumaištį. Būtent ši Vyriausybė, prasidėjus krizei, spaudė ir Mokesčių inspekciją, ir "Sodrą" žūtbūt surasti kokių nors nepriemokų. Įstaigas ir įmones užgriuvo patikros. Dirbę pagal autorines sutartis ir iš to paties darbdavio gavę honorarus žmonės buvo priversti mokėti pridėtinės vertės mokestį kaip užsiiminėję savarankiška ekonomine veikla. Motinos, prieš dekretines atostogas gavusios didesnes algas, tapo įtariamosiomis.

Ir visa tai, anot V.Landsbergio, primena 1991 m. sausio provokacijas kiršinant piliečius su naujosios nepriklausomos valstybės valdžia. Paralelė – stulbinanti. Bet juk tada kainas keliskart pakėlė Vyriausybė, o Seimas suskubo atšaukti drastišką nutarimą. Šiandien Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos vykdo Seimo priimtus įstatymus ir nutarimus.

Tai kas dabar yra nepriklausomybės priešas? Kas tampo mūsų valdžios vadeles? Kas suinteresuotas žmonių nepasitenkinimu?

V.Landsbergis dažnai mėgsta kalbėti apie sveiką protą. Atrodytų, kad to sveiko proto labiausiai šiandien ir trūksta Lietuvos valdžios galvose. Ciniškas, nepagarbus, valstybės piliečius žeminantis požiūris būdingas tiek šiai Vyriausybei, tiek Prezidentei. O gal tai tik itin rafinuoto proto išraiška: šaltai, tikslingai, metodiškai menkinti valstybę, jos institucijas, griauti pasitikėjimą nepriklausomybės iškovojimais?

Sveikatos mokestis yra būtinas, kad būtų užtikrinta Konstitucijos nuostata dėl nemokamo gydymo. Tačiau akivaizdu ir tai, kad realiai nemokamos medicinos Lietuvoje jau nebėra. Ir tai yra ne šalies piliečių, o valdžios problema.

Šiandien šalį valdantieji niekaip nepasimoko iš savo klaidų, iš kurių didžiausia yra atotrūkis nuo žmonių, nenoras, o gal nesugebėjimas aiškiai, tiesiai šviesiai komunikuoti su savo šalies piliečiais. Kur kas lengviau juos kuo nors apkaltinti ir nuteisti.

Darbo birža prognozuoja, kad metų pabaigoje Lietuvoje bus 350 tūkst. bedarbių. Kiek kainuos valstybei šių žmonių privalomasis sveikatos draudimas?

V.Landsbergis gali niršti kiek nori. Jo fantazijų laikas tikriausiai praėjo.