Baigėsi XV-asis Pažaislio muzikos festivalis. Užsienio žvaigždėmis gana išrankią publiką jis lepino mažiau nei įprasta.

Mažiau festivalis pasiūlė ir koncertų, mažiau pritraukė publikos. Galbūt tai lėmė organizatorių vadybinės klaidos? Ne – sako festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta. Ir tikina, kad toks – kiek mažesnis nei įprasta – festivalis liks ir kitais metais. Priežastis? Iš ekonominės krizės sąstingio neišsivaduojanti šalies ekonomika ir dėl to sumažėjęs renginio finansavimas.

– Finalinis festivalio koncertas nepritraukė rekordiškai daug žmonių…

– Mes ir nesitikėjome, kad jis pritrauks rekordiškai daug publikos. Kai skamba ištraukos iš populiarių operų, operečių, susirenka daugiau publikos. O čia – grynas Ludwigas van Beethovenas, solidus uždarymo kūrinys. Norėjome, kad XV festivalis pasibaigtų solidžiai. Skambėjo sudėtinga programa.

– Kiek šiemet surinkote žiūrovų per visus festivalio koncertus?

– Per 30 tūkst.

– Tai yra beveik 10 tūkst. žiūrovų mažiau nei pernai…

– Šiemet visko turėjome mažiau – ir pinigų, ir koncertų, ir publikos. Koncertai šiemet buvo skirti labiau kamerinėms erdvėms – tai lėmė sumažėję finansai. Nori nenori, į kamerinę salę telpa mažiau žiūrovų nei į didelę. Gal per karščius į kai kuriuos koncertus žmonės vangiau rinkosi, tačiau bendrai mes labai gerai vertiname publikos susidomėjimą festivalio koncertais.

– Šiemet girdėjome ir mažiau užsienio žvaigždžių.

– Tai taip pat susiję su finansais. Jei samdai užsienietį, moki jam ne tik didesnį nei lietuviui honorarą, bet turi padengti ir kelionės išlaidas. Tai labai išaugina festivalio sąmatą. Galime pakviesti užsienio žvaigždžių ir sutrumpinti festivalį iki dviejų mėnesių, bet mes norėjome išsaugoti tris vasaros mėnesius trunkančio muzikinio renginio tradiciją. Beje, programą šiemet išpildėme 100 proc. – nė vienas koncertas neatšauktas, neperkeltas, nesukeistas, nė vienas atlikėjas nesusirgo ar panašiai.

– Šią vasarą pasiūlėte mažiau jungčių su kitais muzikos stiliais – popmuzika, roku ir džiazu. Galbūt būtent tų jungčių publika labiausiai pasiilgusi ir iš dalies dėl to jos mažiau buvo?

– Iš tiesų klausytis simfoninių "Pink Floyd", ABBA ar miuziklų dievaitės Lanos Gordon su simfoniniu orkestru ar kažko panašaus šiemet nekvietėme. Žinoma, tai atsiliepė publikos skaičiui. Bet tokie projektai labai brangūs, tam šiemet neturėjome lėšų. Be to, mes nebūtinai turime lipti į džiazus ar popmuziką. Turime išlaikyti solidaus festivalio įvaizdį. Galėjome padaryti festivalio gala koncertą su populiarių operų, operečių fragmentais. Bet mes turime išlaikyti tam tikrą lygį, nes mus nuolat stebi užsienio festivaliai, garsiems atlikėjams atstovaujančios agentūros. Jei muzikoje nuslysime paviršiumi, liksime vien prie jungčių su kitais muzikos stiliais, tapsime nebe solidžiu, nebe klasikos festivaliu. "Supopsinti" festivalį paprasta, bet tai būtų labai blogai – visame pasaulyje pripažinti klasikos atlikėjai pas mus nebevažiuotų. Savo programoje turime pasiūlyti rimtų klasikos veikalų, turi skambėti Ludwigo van Beethoveno Simfonija Nr. 9, o šalia to gali vykti ir visokie eksperimentai.

– Užsiminėte, kad festivalio programą lemia turimos lėšos. Visgi paprognozuokime: kitų metų festivalis bus kiek didesnis nei šiųmetis, ar liks tokios pačios apimties?

– Manau, kad kitais metais liksime tame pačiame lygyje kaip pernai ir šiemet. Užsienio žvaigždžių bus, nes be jų festivalis tampa vietinės reikšmės, tačiau dėmesį sutelksime ne tam, kad nupirktume ryškiausias žvaigždes, bet tam, kad pasiūlytume originalių eksperimentinių projektų. Kaip flamenko su simfoniniu orkestru. Arba kaip Vilhelmo Čepinskio vadovaujamas styginių orkestras "Camerata Klaipėda" su italų "Bandini-Chiacchiaretta duo".

– Kaip trumpai apibūdintumėte šiemetinį festivalį: geras, blogas, vidutinis, toks, iš kurio klaidų reikėtų mokytis?

– Atsižvelgiant į laiką, festivalis buvo geras. Programą vykdėme 100 proc. Ačiū Dievui ir seserims kazimierietėms Pažaislio vienuolyne, kurios meldėsi, šiemet beveik visiškai nesulijome, atlikėjai nesirgo, kameriniai koncertai sulaukdavo anšlagų.

– Ką kitais metais darysite kitaip?

– Kitais metais stiprinsime festivalio rinkodarą, į festivalį bandydami pritraukti daugiau užsienio publikos. Šiemet Kaune padaugėjo turistų, bet festivalyje jų daugiau nepajutome. Stengsimės, kad informacija apie mūsų festivalį patektų į įvairiausius užsieniečiams skirtus bukletus apie Lietuvą, Kauną.

Problema, kad festivalio programos negalime skelbti bent prieš pusę metų kaip solidūs užsienio festivaliai. Mes labai ilgai nežinome, kiek lėšų mums skirs valstybė, miestas, todėl galutinai festivalio programą suformuojame ir galime skelbti tik gegužės pradžioje, likus mėnesiui iki festivalio. Kalbant apie užsienio klausytojus, tai yra labai vėlu – juk žmonės ne paskutinę minutę atostogas planuoja. Tai mums trukdo pakviesti ir garsias užsienio žvaigždes, kurie savo koncertinius turus planuoja keleriems metams į priekį. O kuo anksčiau juos pakvieti – tuo pigiau moki.

15 metų Pažaislio muzikos festivalio statistika:

surengta apie 470 koncertų,

dirigavo 73 dirigentai,

griežė 43 simfoniniai ir kameriniai orkestrai,

dainavo 20 chorų,

buvo atliktos 11 operų,

pastatyta 13 istorinių lietuvių dramaturgijos spektaklių.