- Leonas Dykovas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais mėnesiais JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siautė lyg Arnoldo Schwarzeneggerio (1947) veikėjas filme "Terminatorius" ("The Terminator", 1984): triukšmingai atidaryta žadėtoji ambasada Jeruzalėje, pasitraukta iš branduolinio susitarimo su Iranu, įvesti muitai artimiausiems sąjungininkams, susitikta su babuinu iš Šiaurės Korėjos (prieš tai keletą kartų atšaukus ir vėl suplanavus pasimatymą), nuo tėvų atskirti ir į narvus suvaryti nelegalių migrantų vaikai, pasitraukta iš JT Žmogaus teisių tarybos, dabar planuojama ilgai laukta intymi akistata su Kremliaus neūžauga.
Kino režisierius Davidas Lynchas (1946), kaprizingų ir visiškai nesuvokiamų filmų meistras, leptelėjo, kad D.Trumpas gali įeiti į istoriją kaip vienas iškiliausių Baltųjų rūmų šeimininkų. Tuo pat metu skeptikai tvirtina, jog D.Trumpo veiksmai yra naudingiausi demokratijos priešams, ir kalba apie vis didesnį JAV nusišalinimą nuo globalaus pasaulio reikalų bei susigūžimą į savo kiautą.
Visų krypčių antiglobalistai apimti orgazmo, trykštant šlapimui ir išmatoms, skelbia apie brėkštančią Kinijos ir Rusijos viešpatavimo aušrą, kurioje klestės "dvasingumas ir tikrosios vertybės".
Ką visa tai galėtų reikšti? Ką galėtų signalizuoti kontroversiški D.Trumpo administracijos veiksmai ir kaip juos reikėtų interpretuoti?
Norėdami suprasti D.Trumpo žaidimo stilių ir jo administracijos siekiamus tikslus, išjunkime arba prislopinkime emocijas bei pažvelkime į pasaulį gerokai praktiškiau ir šaltakraujiškiau.
D.Trumpas yra verslininkas ir tikrai žino, kaip sėkmingai parduoti prekę, sudaryti sandorį ir vesti derybas. Galiausiai jis žino, kaip organizuoti verslą bei kaip išsirinkti šiam reikalui tinkamus žmones.
Kiekvieno sėkmingo sandorio tiek versle, tiek politikoje, tiek diplomatijoje pagrindas yra agresija ir nuožmumas, taip pat šalta, pamatuota, disciplinuotai sustyguota ir reikiamoje vietoje reikiamu laiku panaudojama agresija. Tai yra be galo svarbu, mat derybų partneriai turi žinoti, kam esate pasiryžęs, t. y., kiek sau galite leisti ir, kad su jumis negalima juokauti. Vienas būdų tai pasiekti yra įžūliai reikalauti daugiau, negu reikia.
Net jeigu esate linkęs pasitenkinti kukliais rezultatais, būtina reikalauti daugiau vien iš principo. Talentingas strategas, taktikas arba psichopatas tai jaučia pasąmoningai.
Visa tai galima rasti kiekviename derybų pradžiamokslyje. Štai pavyzdžiai iš tikromis istorijomis paremtų kino filmų.
2015-ųjų filme "Šnipų tiltas" ("Bridge of Spies") Tomo Hankso veikėjas turi iškeisti nelaisvėje esantį amerikiečių lakūną į pagautą sovietų šnipą. Derėdamasis tiek su sovietais, tiek su jų klapčiukais iš VDR, T.Hankso personažas reikalauja už rusų šnipą atiduoti ne tik amerikietį lakūną, bet ir amerikietį studentą (pastarasis per savo žioplumą Berlyno sienos užbaigimo išvakarėse liko Rytų pusėje), t.y. dviejų už vieno kainą.
Kodėl T.Hankso veikėjas taip elgiasi? Juk jis gali supykdyti "dvasinguosius" sovietus ir sugadinti visas derybas? Ar jam gaila to studento? Galbūt.
O gal jis taip elgiasi iš amerikietiško solidarumo?
Ne, T.Hankso vaidinamas advokatas patyręs derybininkas ir žino, ką daro. Jis žino, kad derybų rezultatas priklauso nuo to, kokį įspūdį paliks derybų partneriams (šiems įspūdį palieka tik piktos valios demonstracija), todėl herojus reikalauja daugiau, nei jam pavesta gauti.
Kitas pavyzdys iš liūdnai pagarsėjusio filmo "Visi pasaulio pinigai" ("All the Money in the World", 2017). Kairieji teroristai pagrobia gėlių vaiką (turtingiausio pasaulyje žmogaus, naftos magnato anūką) ir reikalauja 100 mln. dolerių išpirkos. Žurnalistai klausia pono milijonieriaus, kiek šis yra pasiryžęs sumokėti už savo vaikaičio laisvę. Naftos magnatas pažvelgia į kamerą ir pasako vieną žodį: "Nieko" ("Nothing").
Nors "Šnipų tiltas", kaip ir dera Steveno Spielbergo (1946) kūrybai, buvo aplietas saldaus humanizmo glaistu, o Ridley Scotto "Visi pasaulio pinigai" kairuoliškai bando parodyti "blogąjį senelį milijonierių", šykštintį pinigų net savo artimo išpirkai, abi šios juostos puikiai iliustruoja visų politinių ir ekonominių derybų pagrindą – nuožmų ryžto ir valios demonstravimą.
Realybėje, visi kontroversiški šių dienų JAV veiksmai yra ne tik poza, kuria siekiama pademonstruoti agresiją. Visu tuo siekiama labai konkrečių, praktiškų ir apčiuopiamų rezultatų.
Prekyboje įvestus muitus sąjungininkams galima interpretuoti, kaip atvirą ir kiek tironišką bandymą išjudinti visą transatlantinę prekybą, suteikti jai pagreitį, t. y., perjungti aukštesnę pavarą (galima kelti prielaidą, jog muitai gana greitai bus atšaukti).
Užsienio politikoje Jungtinės Valstijos vis labiau pareina į kontrpuolimą ir stengiasi susigrąžinti per kelerius metus prarastas formas.
Apie D.Trumpo ir babuino iš Šiaurės Korėjos pasimatymo vaisius kalbėti dar anksti, tačiau galima kelti prielaidą, jog Kim Jong-unas užkibo. Sprendimas atšaukti susitikimą ir po jo kilusi desperatiška Šiaurės Korėjos lyderio reakcija tai tik patvirtina.
Kodėl? Galima tik spėlioti. Galbūt jaunasis diktatorius ėmė jausti aštresnį vietinio elito arba Kinijos spaudimą, o gal Šiaurės Korėjoje įvyko kas nors baisaus, ko mes nežinome. Pvz., branduolinė avarija (kad ir tame požeminiame poligone, kurį Šiaurės Korėja skelbiasi sunaikinusi).
Atskirų pagyrų nusipelnė ir sprendimas Rusijos bei Šiaurės Korėjos reikalų kuravimą pavesti Mike‘ui Pompeo (1963) ir Johnui R.Boltonui (1948), mat abu šie kietakakčiai džentelmenai yra pats didžiausias demokratijos ir JAV priešų košmaras, galintis pasiekti išties vaisingų rezultatų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per normalūs4
Vasarą roges reikia ruošti ne tik žiemai, bet ir „Eurovizijai“. Net kandidatų į Respublikos prezidentus debatuose buvo paklausta, ko reikia, kad Lietuva laimėtų šį konkursą. Štai kur valstybinės svarbos klausimas! Juk ...
-
Dėl visko kaltas vertėjas, arba „Cherchez l’interprète“5
Vertėjo žodžiu profesija, kaip šiais laikais madinga sakyti, yra nišinė, retai matoma, paslaugų vartotojų ratas siauras, o tokių vertėjų nedaug. Konferencijų vertėjai dažnai susiduria su situacija, kai, atėjus versti į konferencij...
-
Balti3
Paprasta, eilinį išsilavinimą turinti garbaus amžiaus moteris provincijos miestelio turguje pasakė maždaug taip (labai neatsargiai pasielgė): „Pakentėkime. Daug bėdų yra Lietuvoje, bet svarbiausia, kad turime nepriklausomybę. Su visomis ...
-
Prezidento G. Nausėdos ryžtas dėl Vyriausybės perkrovimo neturi prasidėti nuo kultūros ministro3
Pasitikėjimo kreditas, kurį gavo antrai kadencijai perrinktas Gitanas Nausėda – milžiniškas. Nežinau, ar toks pat milžiniškas ir tikėjimas, kad antrosios kadencijos prezidentas bus kitoks. Juk dauguma rinkėjų prisipažįsta, kad ba...
-
Kas šovė į putiną?6
SSRS laikais Fani Jefimovna Kaplan (1890–1918) buvo žymiausia kada nors gyvenusi piktadarė, o kiekvienas spaliukas, pionierius ir komjaunuolis tuomet tikėjo, kad ši su eserais (socialistais revoliucionieriais) sieta žydaitė šovė į vi...
-
Pavydas yra baisus jausmas4
Labai liūdna, kad jauni mūsų žmonės taip nevertina nei savo, nei kitų gyvenimo. ...
-
Prezidento rinkimai pasibaigė, bet kaip įveikti pagiežą?3
Prezidento rinkimų rezultatai nenustebino. Apie juos ne signalizavo, bet tiesiog rėkte rėkė visa plejada daugiau ar mažiau žinomų politologų ir polittechnologų. ...
-
Valstybės sienos reikalu
Valstybės savo sienas su kaimynais dažniausiai ženklina akmenimis, stulpais, plūdurais, koncertinomis – nelygu, kur ta siena yra ir su kuo ribojasi. ...
-
Užkrečiantis eurotingumas1
Pastarieji metai Lietuvos piliečiams nepašykštėjo rinkimų. Prasidėję gegužės 12 d. prezidento rinkimų pirmuoju turu baigsis tik vėlų rudenį Seimo mandatų dalybomis. Tarp nacionalinių valdžios dalybų įsispraus dar vienos – ri...
-
Kai vėjai gairina viršugalvį
Lietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...