Sunkmetis artėjančių švenčių klaipėdiečiams neapkartino – dauguma "Klaipėdos" kalbintų miestiečių teigė, kad šiemet artimųjų ir draugų be dovanų nepaliks, o jų pirkimui pinigų negailės.

Adomas, pensininkas:

– Nors ir labai norėčiau, tačiau šiemet dovanų nepirksiu, nes paprasčiausiai net ir neturiu kam jų pirkti. Mano vaikai, anūkai gyvena toli, tad šventėms į Lietuvą sugrįžti jie neketina. Todėl visi kartu susitarėme, jog vieni kitiems nieko nedovanosime. Anksčiau, kai pirkdavau dovanas, stengdavausi, kad jos būtų praktiškos, reikalingos. Joms pinigų negailėdavau – išleisdavau tiek, kiek reikėdavo. Kai pinigų turėjau, jų neskaičiavau.

Marytė, verslininkė-pensininkė:

– Joks sunkmetis negali paveikti švenčių, todėl, kaip ir kasmet, šiemet tikrai visiems pirksiu dovanų. Stengsiuosi, kad jos būtų reikalingos, praktiškos ir naudingos. Turiu keturis anūkus, tad jiems dovanosiu žaislų, o savo vaikams, marčioms pirksiu tai, ko reikia labiausiai. Žinau, ką dovanosiu, bet nenoriu atskleisti – o jeigu jie perskaitys laikraštyje? Kiek dovanoms prireiks pinigų, nežinau. Nesu apsibrėžusi konkrečios sumos – kiek išleisiu, tiek, juk šventės, tad negaila. Kol dar dirbu ir turiu pinigų, tikrai saviems nieko negailėsiu.

Larisa, vertėja:

– Kokios šventės be dovanų? Dovanosiu visiems: ir artimiesiems, ir draugams, ir kolegoms. Norisi visus bent smulkmena nudžiuginti švenčių proga. Tačiau aš dovanosiu savo pačios ruoštas dovanas – prieš keletą dienų iškepiau kalėdinį pyragą, kuris dabar turi būti laikomas, nes tik tuomet įgaus tikrąjį skonį. O prieš pat šventes prikepsiu įvairių sausainių pagal kiekvieno skonį – kam su riešutais, kam su uogiene, kam su imbierais.Vėliau juos įpakuosiu į gražius maišelius ir dovanosiu. Ne finansų trūkumas mane paskatino taip elgtis, o noras žmogų pasveikinti iš širdies, tad kasmet stengiuosi ką nors padaryti pati. Pernai domėjausi dekupažu, tai buvau prigaminusi įvairių smulkmenų, šiemet nutariau visus pradžiuginti savo kepiniais. Kiek išleisiu pinigų dovanoms, net nežinau. Kadangi žinojau, kad dovanosiu kepinius, tai sekiau įvairias akcijas prekybos centruose, todėl įsigijau pigiau ir džemo, ir miltų, ir cukraus. Kadangi viską pirkau iš anksto, išleisti krūvos pinigų vienu metu nereikės. Žinoma, jei viską susumuočiau, tai vis tiek suma būtų nemenka.

Olga, draudimo konsultantė:

– Šventės yra šventės, o per jas taupyti negalima. Juk norisi visus pamaloninti, ką nors padovanoti. Dovanoms, matyt, išleisiu tiek pat, kiek ir kasmet – apie 200 litų, gal šiek tiek daugiau. Vaikams dovanosiu žaislų, vyrui – įvairių priemonių, kurių jam reikia. Ir pati tikiuosi gauti tai, ko noriu – ar kokį papuošalą, ar kvepalų. Juk kiekviena moteris nori būti palepinta švenčių proga.

– Gaila, bet šiuo metu gana sunku pragyventi, todėl vieni kitiems dovanų nedovanosime. Šiųmetė dovana visiems bus šventinis stalas, nukrautas įvairiais skanumynais – truputį silkutės, truputį mišrainės, saldumynų. Bet nemanau, jog tai yra blogai, nes juk smagiausia visai šeimai kartu susitikti per šventes ir pabūti kartu. Kai finansai leisdavo, anūkams ir vaikams dovanodavau ką nors įsimintino, kad atmintyje išliktų ilgam.

Dionizas, pensininkas:

– Nors ir esu pensininkas, pinigų dovanoms tikrai nepagailėsiu. Dukrą pradžiuginsiu knyga, kurios ji nori, o anūkui duosiu pinigų, tegu nusiperka pats, ko jam reikia. Kol dar pensija nesumažėjo, galiu paišlaidauti. O ir šiaip juk nieko gero nebus, jeigu visi skųsimės blogėjančiu gyvenimu. Dovanoms planuoju išleisti apie 300 litų. Ką gauti norėčiau pats, nė nežinau. Man bet kokia dovana patiks.

Algirdas, bedarbis:

– Niekam nieko nedovanosiu, esu bedarbis, tad neturiu pinigų. Pats irgi nesitikiu nieko gauti, man didžiausia dovana būtų, jei susirasčiau darbą. O be to, nelabai ir turiu kam dovanoti, nes draugų, kuriems dovanodavau, nebėra, visi išvykę. Kai turėdavau pinigų, kalėdinėms dovanoms išleisdavau apie 100 litų.