- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai yra apsigimusių pedagogų tauta, – auklėjame visus, kur ką tik besutiktume. Neseniai taip uoliai mokėme gyventi A.Lukašenką, kad šis Baltarusijos krovinius iš Klaipėdos uosto vos nenukreipė į Ust Lugą.
Prieš tai traukėme iš Rusijos glėbio Gruziją. Dabar kurį laiką auklėjome Ukrainą, planuodami, kokiu keliu jai reikia pasukti. Taip sureikšminome savo vaidmenį, jog, regis, pasijutome sparnuotais demokratijos pranašais ir ėmėme regėti gėlėtus sapnus apie tai, kaip V.Janukovičius pyst ir pakeitė savo prorusiškas pažiūras.
Lietuva ne tik auklėja, bet ir visada yra pasirengusi visiems nuoširdžiai padėti materialiai. Todėl aktyvistai čia nuolat renka pinigus: Čadui, Mozambikui, Zambijai ir net vienai turtingiausių pasaulio šalių – Japonijai. Taip sakant, gelbėkit vaikus! Juk reikia iš kažko gyventi visuomeninėms organizacijoms, labdaros fondams ir šiaip geriems žmonėms riebėjančiu profiliu.
Taigi mus nuolat lydi edukaciniai gerumo priepuoliai, į kuriuos taip įsijaučiame, kad, regis, tuojau patys gausime galą nuo savojo epilepsinio pozityvumo.
Bėda tik ta, kad niekaip negalime praregėti, o gal atvirai ignoruojame tai, kas vyksta ne kur nors toliuose, o čia pat, prieš mūsų nosį.
Kokią mes patys sau sukūrėme demokratiją, kurią dabar siūlome kitiems? Tokią, kuria pasisotinę Seimo ir Vyriausybės nariai tūkstančiais sau pasididina algas, o pagyvenusius žmones palieka toliau badmiriauti už kelis šimtus litų per mėnesį. Brangiai apmokamas Konstitucinis Teismas prieš tai dar pamokomai deklaruoja proporcingumo vertybę. Šalyje vyksta svarbiausi Europos renginiai, o vyriausioji Seimo buhalterė skubiai lekia gelbėti demokratijos į Kijevą, kur surengia asmeninį linksmųjų ir išradingųjų klubo festivalį. Sugriuvus pastatui Latvijoje, su beplaukiu laidų vedėju priešakyje visi sutartinai ima spjaudyti į "Maximą", nors patys kaip kanopinių banda tik ką grūmėsi savaitgalio mūšyje "Jamam".
Iš kur visas šitas dvilypumas – potraukis auklėti kitus, o patiems elgtis kaip galvijams? Tai – tūkstantmečio mįslė, kurios atsakymo nerasi jokių pranašų šizofrenijose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...