Šalis taip pat turi gebėti apsiginti ateityje, trečiadienį Bundestage per debatus dėl gynybos biudžeto sakė B. Pistoriusas. Tam reikia stiprių ginkluotųjų pajėgų ir tvirtų, patikimų saugumo garantijų, ypač iš Jungtinių Valstijų, sakė jis.

B. Pistoriusas tvirtino, kad dėl nieko, kas turi įtakos Europos valstybių, NATO ar ES ateičiai, negali būti „deramasi ar sprendžiama per mūsų galvas“. „Kitaip tariant, mes patys sprendžiame dėl savo ateities“, – sakė B. Pistoriusas.

„Ir negali būti jokios neteisingos taikos Ukrainai. Neturi būti jokios kapituliacinės taikos“, – pridūrė jis.

Ministras  Bundestage sakė, kad iki šiol vykusių derybų eiga aiškiai rodo, jog geopolitinė šachmatų lenta – modelis, susitarimas ir aljansai – sparčiai keičiasi.

Jo teigimu, Vokietija turi iš naujo apibrėžti savo vaidmenį ES ir NATO, „nes nežinome, kuriais aljansais vis dar galėsime pasitikėti ateityje ir kiek ilgai jie išsilaikys“.

Jis pakartojo, kad būtina stiprinti kariuomenę ir reikšmingai padidinti išlaidas gynybai.

Biudžeto projekte numatyta, kad kitais metais gynybos išlaidos išaugs iki 108,2 mlrd. eurų – didžiausio nuo šaltojo karo pabaigos lygio. Šiais metais 62,43 mlrd. eurų bus skirti įprastam gynybos biudžetui ir 24,06 mlrd. eurų iš vadinamojo Bundesvero specialiojo fondo.