Rakštis Vovos pasturgalyje

Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signalus (paskutiniais egzistencijos metais prie seniai Vovą kamavusių galvos skausmų, nemigos, prastos nuotaikos prisidėjo dar ir trumpalaikiai širdies priepuoliai bei apatijos jausmas viskam, kas anksčiau teikė džiaugsmą), tuojau pat kibo į darbus. Dabar jam buvo 48-eri ir jis jautė turįs dar daug ką nuveikti pasaulinės revoliucijos labui.

Baigiantis 1918-iesiems, buvo nuspręsta atsisakyti vadinamųjų kaimo vargetų komitetų („Komitety biednosty“), mat Iljičius įtikino kitus partijos atstovus, kad šie duodantys daugiau žalos nei naudos, o prasidėjus 1919 metams, Centro komitetas įsteigė du smulkesnius pakomitečius: Politinį biurą (Politbiurą) ir Organizacinį biurą (Orgbiurą). Būsimojoje socialistinėje valstybėje Centro komitetas, Politinis biuras ir Organizacinis biuras turėjo tapti svarbiausius valstybės reikalus sprendžiančiomis institucijomis, tad Iljičius dabar buvo ne tik Sovnarkomo (Liaudies komisarų sovieto) ir Gynybos tarybos pirmininkas bei stambi žuvis Centro komitete, bet ir politbiuro narys.

Kadangi Didysis karas pasibaigė Antrojo reicho (1871–1918) bei jo sąjungininkų pralaimėjimu, Sovnarkomas nusprendė nusispjauti į 1918 m. kovo 3 d. sutartį ir bent jau pabandyti atsiimti per karą vokiečių užgrobtas Rusijos imperijos teritorijas. Tikėtasi, kad dabartinių Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybių žemes pavyksią grąžinti į Kremliaus įtakos zoną, įkuriant juose socialistines liaudies respublikas (Lietuva ir Baltarusija turėjo tapti viena valstybe – Litbelu), tačiau po 1918–1920 m. karų žmonėms rūsčiais teisuoliškais veidais teko tenkintis tik Rytine Ukrainos teritorija ir dalimi Baltarusijos.

Socializmo statybos ir paveldo sergėjimas neturėjo apsiriboti buvusios Romanovų imperijos žemėmis (tai buvo pasaulinės reikšmės reikalas), tad jau 1919 m. kovo 2 d. Kremliaus pašonėje buvo sušauktas pirmasis Trečiojo internacionalo (dar žinomo Kominterno pavadinimu) suvažiavimas, kuriame iš 34 balso teisę turėjusių delegatų beveik visi (30) gyveno Rusijoje. Pasakojama, kad Iljičius pats asmeniškai su savo bičiuliais išsirinko likusius keturis užsieniečius ir suteikė jiems mandatą kalbėti savo atstovaujamų šalių marksistų vardu.

Tų pačių 1919 m. balandžio 15 d. dieną buvo išleistas specialus dekretas, žymintis priverstinių darbo stovyklų įkūrimą. Šiuo metu ekspertai yra nustatę, kad koncentracijos stovyklų apraiškų būta dar 1895–1898 m. Ispanijos ir Kubos kare, 1899–1902 m. Didžiosios Britanijos ir baltųjų Pietų Afrikos sukilėlių (būrų) kare bei 1899–1902 m. Filipinų salų ir JAV kare, tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad būtent Sovietų Sąjungos laikais koncentracijos stovyklos ir priverstinis darbas tapo tikra opozicijos ir varžovų utilizavimo bei išnaudojimo pramone, kurią kiek vėliau į visiškai naują lygmenį pakėlė Trečiasis reichas.

Mūsų dienomis Šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje koncentracijos stovyklos vis dar naudojamos opozicijos slopinimo tikslams, tad joks čionykštis Kremliaus sėklidžių kutentojas negali paneigti išskirtinio šios praktikos ir marksistinių doktrinų ryšio.

1919 m. spalį baltagvardiečių generolas Nikolajus Nikolajevičius (1862–1933), dar žinomas Judeničiaus pavarde, pabandė surengti bemaž paskutinį rimtesnį senojo režimo šalininkų žygį. Jo pajėgos iš Estijos teritorijos puolė Sankt Peterbugą, tačiau karinių ir laivyno reikalų liaudies komisaras Levas Davidovičius (1879–1940) dar kartą pademonstravo savo tikrus ar menamus organizatoriaus talentus (Sovnarkomui pavyko apsaugoti revoliucijos lopšiu tapusį, ant baudžiauninkų kaulų pastatytą „vakarietišką“ Rusijos miestą).

Nors ateinančius kelerius metus įvairūs sukilimai ir smulkūs karai vis dar purtys buvusios Romanovų imperijos bei jos kaimynų žemes, atslinkus pirmiesiems XX a. trečiojo dešimtmečio mėnesiams, daug kam pasidarys aišku, kad vidinis Rusijos karas baigiasi Sovnarkomo naudai. Iš pradžių paskutinis baltųjų generolas Piotras Nikolajevičius (1878–1928), plačiojoje visuomenėje pažįstamas Vrangelio pavarde, dar bandys telkti baltagvardiečių likučius Kryme, tačiau galiausiai suvoks neturįs šansų laimėti ir nuspręs pasitraukti.

Kova su kontrrevoliucinėmis jėgomis Rusijos viduje buvo laimėta, tačiau socialistinių idealų eksportas į užsienį strigo. 1919 m. sausį Vokietijos žemėse surengtas marksistinio pobūdžio sukilimas buvo užgniaužtas, o jam vadovavę Karlas Paulas Augustas Friedrichas Liebknechtas (1871–1919) ir Rozalia Luxenburg (1871–1919) nužudyti.

Kiek vėliau (tų pačių metų kovą) Sovnarkomo bendraminčiams pavyko įkurti socialistinę liaudies respubliką Vengrijoje, tačiau ši per keletą mėnesių taip pat žlugo, o jos „orbanas“ – Bela Kohnas (1886–1938) buvo priverstas pasipustyti padus ir sprukti į Sovietų Sąjungą.

Bandymai steigti paveldo sergėjimo režimus Baltijos valstybėse ir Suomijoje buvo įžūliai atmesti, tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad bene daugiausia nervų Vovai užsienio politikoje sugadino sena Kremliaus šeimininkų rakštis – Lenkija.

Seno Iljičiaus pažįstamo Józefo Klemenso Piłsudskio (1867–1935) valdoma valstybė ne tik atmetė marksizmą, bet ir pabandė atsigriebti iš žlungančiosios Romanovų imperijos savąją grobio dalį. 1920 m. gegužės 7 d. lenkų kariai jau buvo Kijeve.



NAUJAUSI KOMENTARAI

išvada

išvada portretas
Vogti yra menas, ką žydrieji komjaunuoliai moka, tą moka.

pastebėjimas

pastebėjimas portretas
Nei rakštis, nei rastai, tiesiog pinigus plauna ir tiek, tipiškas "patriotas" , kaip Navickienė ir KO.

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Iš komentarų darosi akivaizdu - pats Lionia didelė rakštis Kremliaus šunaujos pasturgalyje.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

  • Kaip gelbėsime Klaipėdos universiteto ligoninę: kąsdami į ištiestą pagalbos ranką ar dirbdami kartu?
    Kaip gelbėsime Klaipėdos universiteto ligoninę: kąsdami į ištiestą pagalbos ranką ar dirbdami kartu?

    Mielas Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadove Audriau Šimaiti, labai kviečiu neignoruoti kai kurių mano vakar išsakytų pastabų dėl KUL vykdomos pertvarkos. Į geranorišką kritiką atsakyti įžeidinėjimais ir kaltinimais, k...

    1
  • Kauno meras: kai atliekų rūšiavimas tik dūmų užsklanda
    Kauno meras: kai atliekų rūšiavimas tik dūmų užsklanda

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas iš Seimo tribūnos praėjusią savaitę į mūsų pusę metė eilinę skystą politinę petardą – apkaltino mane asmeniškai ir Kauną nerūšiuojant maisto atliekų. ...

    80
  • Ateities spėjimai
    Ateities spėjimai

    Kai chaosas tiek privačiame gyvenime, tiek geopolitiniame kosmose pernelyg užsitęsia ir vienintelis būdas save padrąsinti dėl ateities perspektyvų telieka spėlionės, kada visa tai baigsis, griebiamasi seniai išbandyto kelio – prana&scaron...

  • Po saule jau maža vietos
    Po saule jau maža vietos

    Praėjusią savaitę, kai dėl „CrowdStrike“ programinės įrangos atnaujinimo oro uostuose įstrigo milijonai poilsiautojų, grįžo prisiminimai apie 2010 m. pavasarį, Ejafjadlojokudlio ugnikalnio gerai savaitei sutrikdytą susisiekimą Europoje...

    1
  • Metas baigti apgaudinėti rinkėjus
    Metas baigti apgaudinėti rinkėjus

    Po šūvio į kandidatą D. Trumpą ir jis, ir kitas kandidatas, dabartinis JAV prezidentas J. Bidenas, visam pasauliui parodė, kas yra vakarietiška politinė kultūra. ...

    4
  • Atostogų kryptis: neišdildomi įspūdžiai ir be pajūrio
    Atostogų kryptis: neišdildomi įspūdžiai ir be pajūrio

    Kelionės automobiliu po Sileziją, Bohemiją ir Saksoniją paliko neišdildomą įspūdį. Galima labai ilgai kalbėti apie Bohemijos perlo – Karlovi Varų grožį, Sudetų kalnus arba užburiančius Saksonijos Šveicarijos peizažus, tačia...

  • Kaip Laisvės partija savo rinkėjus „trolino“...
    Kaip Laisvės partija savo rinkėjus „trolino“...

    Laisvės partija rinkimuose turėjo du pažadus ir savo rinkėjams žadėjo juos greitai paversti įstatymais. Pirmasis – priimti partnerystės įstatymą ir antrasis – lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas arba, šiuo atveju, fakti&scaron...

    2
  • Teisingumas be precedento
    Teisingumas be precedento

    Jau daug metų pasitikėjimo Lietuvos institucijomis reitingo gale rikiuojasi teismai. Toks visuomenės vertinimas ir jo priežastys nesulaukia tinkamo nei Teisingumo ministerijos, nei kitų institucijų dėmesio, todėl pasitikėjimas teismais nuolat mažėja...

    8
  • Atplyšę nuo realybės
    Atplyšę nuo realybės

    Feisbuko šmėklos dauginasi lyg vėžio ląstelės. Praėjusią savaitę paskleistas gandas apie kadaise populiarų dainininką (regis, tą patį, kuris baigęs mokyklą toliau šaltibarščius srėbdavo jos valgykloje). „Facebook&ldqu...

    10
  • Apie Prezidento inauguraciją
    Apie Prezidento inauguraciją

    Vilniaus burbulas nepatenkintas kviestinių svečių sąrašu, nes jis sudarytas ne pagal jų lūkesčius. ...

    5
Daugiau straipsnių