Iki šiol neregėtas riaušes išgyvenusi Latvija bando aiškintis, kas jas sukėlė. Versijų daug: kaltinama ir opozicija, ir šalies Vyriausybė.

Suplanuota iš anksto

Latvijos valstybės policija turi pagrindo manyti, kad antradienio vakarą įvykusios riaušės Rygos senamiestyje buvo iš anksto suplanuotos.

Valstybės policijos viršininkas Aldis Lieljuksis pabrėžė, kad žmonės rengėsi tam iš anksto, nes iš sulaikytųjų buvo paimti buteliai su degiuoju skysčiu, guoliai ir kitos priemonės.

Šalies premjero Ivaro Guodmanio nuomone, akcija buvo iš anksto suplanuota. Jam kol kas sunku įvertinti situaciją, nes trūksta informacijos apie organizatorius.

Tačiau I.Guodmanis pažymėjo, kad dalis žmonių prie riaušininkų prisijungė vėliau. "Čia jums ne dainuojanti revoliucija", – sakė premjeras.

Tačiau Rygos vyriausiosios policijos valdybos vadovas Andris Dzenis su išvadomis siūlo neskubėti. Anot jo, riaušės greičiausiai prasidėjo spontaniškai. "Minios efektas", – teigė jis.

Prezidentui kalti visi

Šalies prezidentas Valdis Zatleris mano, kad atsakomybę turi prisiimti ir Vidaus reikalų ministerija, ir mitingo organizatoriai.

"Tiems, kas organizavo, ir Vidaus reikalų ministerijai reikėjo bendradarbiauti, kad tam būtų užkirstas kelias. Atsakomybė tenka ir tiems, ir tiems", – įtikinėjo prezidentas.

Šalies vadovas pridūrė, kad žodžio laisvė Latvijoje laikoma šventa, o ją visada reikia ginti. Tačiau taip pat privalu pasirūpinti, kad nuomonių reiškėjai būtų apsaugoti, o tokių renginių metu nekiltų pavojus jų gyvybėms ir sveikatai.

Prezidentas pripažino, kad Latvija iki šiol galėjo didžiuotis, jog visos šalyje rengtos akcijos būdavo taikios, tačiau "vakar kažkas pasikeitė".

Keikia opoziciją

Vidaus reikalų ministras Marekas Sėglinis teigė, kad po 2009 m. sausio 13-osios įvykių Latvija nebebus tokia, kaip anksčiau. "Mes peržengėme raudoną liniją, nukentėjo keli policininkai, sugadinta dalis turto", – apgailestavo ministras.

M.Sėglinis pabrėžė, kad policija naudojo įvykius atitinkančią jėgą, bet ji nepanaudojo visų turimų specialiųjų priemonių – buvo parengta ir vandens patranka, ir guminės kulkos, ir ašarinės dujos.

Ministras mano, kad moralinę atsakomybę už riaušes turi prisiimti opozicinės partijos "Visuomenės už kitokią politiką" lyderiai Ainaras Štokenbergas ir Artis Pabrikas.

M.Sėglinis tvirtino, kad A.Pabriko veiksmai buvo bailūs ir niekšiški. Jis "bailiai paliko Rygos senamiestį" ir nuėjo duoti Latvijos televizijai interviu, kuriame kritikavo Vidaus reikalų ministerijos darbą.

"Su Arčiu Pabriku daugiau gyvenime neketinu nei kalbėtis, nei sveikintis", – teigė A.Sėglinis.

Minią kurstė provokatoriai

Latvijos rusakalbių laikraštis "Telegraf" rašo, kad riaušėmis pasibaigusiems protestams buvo rengiamasi iš anksto. "Buvo keista matyti, kad politika beveik nesidomintis jaunimas renkasi į mitingą", – rašoma laikraštyje.

"Telegraf" žurnalistai pastebėjo, kaip į jaunimo minią įsispraudė girtą vaidinęs pusamžis vyras. Jis ėmė kalbinti jaunuolius keisti valdžią, tačiau šie jo neklausė. Tuomet vyras staiga išsiblaivė ir, pasitaręs su netoliese stovėjusiais mitingo organizatoriais, ėmė kurstyti minią eiti prie Seimo. Pasak laikraščio, po šių žodžių minia, lyg išgirdusi lauktą signalą, patraukė prie parlamento rūmų.

Valdžią vadina plėšike

Latviai ant valdžios pyksta dėl didėjančio nedarbo, mokesčių didinimo ir dėl šalies bėdų labiausiai kaltina I.Guodmanio centro dešiniųjų vyriausybę.

"Stebiuosi, kad to reikėjo tiek ilgai laukti", – tikino 46 metų protestuotojas Maris, turėdamas omenyje riaušes. Jis pridūrė, kad politikai jau daug metų plėšė žmones.

Nešvarus valdžios žaidimas?

Politologas Rodinas Mihailas netiki, kad riaušės kilo spontaniškai. Latvijos Europos mokslų institute dirbantis mokslininkas mano, kad tai buvo labai protingai sugalvota akcija.

"Aš manau, kad čia neapsiėjo be pačios Vyriausybės, – kalbėjo jis. – Ko gero, tai buvo bandymas sužaisti žaidimą su Tarptautiniu valiutos fondu (fondas Latvijai suteikė milijardinę paskolą – red. past.). Jau ateina laikas mokėti, o Latvija tai padaryti neįstengs. Taigi buvo bandymas arba įvesti nepaprastąją padėtį, arba dar kartą ištraukti vidaus priešo kortą."

Politologas atkreipia dėmesį į tai, kad viskas buvo lyg surežisuota. "Labai lengvai buvo pasinaudota tuo, kad žmonės yra apsvaigę nuo alkoholio", – teigė jis. Tačiau R.Mihailas nemano, kad riaušės galėtų pasikartoti: "Situacija iš tiesų nėra gera, bet žmonės dar nesirenka kraštutinių priemonių, o štai Vyriausybei būtų naudinga surasti dar kokių nors sprendimų. Vis dėlto, manau, kad režimas rinksis kitokį metodą".

Politologas stebi padėtį ir kaimyninėse valstybėse. Padėtis nėra gera ir Lietuvoje, tačiau, jo teigimu, toks scenarijus čia neįmanomas. "Pas jus geresnė situacija, be to, nėra suinteresuotumo organizuoti tokių riaušių", – tikino jis.