Pagaliau ima aiškėti Baltijos šalių gyventojų maištavimo priežastys, būdai ir sąlygos.

Kaip parodė neseni įvykiai Taline, kai kilo riaušės dėl bronzinio balvonėlio iškeldinimo į karių kapines, bei karšti įvykiai Rygoje, kai keli tūkstančiai kaimynės piliečių protestavo prieš pasaulinės finansinės krizės padarinius Latvijos ekonomikai, visus naujausius Baltijos šalyse kilusius maištus vienija akivaizdus veiksnys – alkoholio krautuvėlių pogromai. Pakanka kokiam nors anonimui minioje šūktelt: "vyrai – už butelių!", žiūrėk, jau ir lekia pribaltai prie artimiausios šnapsinės vitrinų daužyti. Štai tada ir prasideda nežabotas smagumas.

Vis dėlto Vilniuje sunku tikėtis tokių riaušių kaip Taline ar Rygoje, nes arti mūsų Seimo nėra nė vienos alkoholinių gėrimų parduotuvės, kurią būtų galima smagiai ir saugiai nusiaubti. Tiesa, priešais parlamentą yra "maxima", bet lietuvis riaušininkas ne toks kvailas, kad daužytų monopolininkų vitrinas. Žino, jog gali blogai baigtis – monopolininkai už išdaužytas vitrinas, nugertus butelius ir priverstines prastovas gali taip pakelti miltų, sviestuko ir elektros kainas, kad akyse aptemtų. Gyventi juk reikės ir po riaušių, o nuo "maximos" rūstybės niekur nepasislėpsi. Jei ir pabėgsi į Airiją – kas iš to, vis tiek kada nors, kai Grenlandijoje ims tirpti ledynai, iš ten reikės skubiai susipakavus grįžti į gimtinę ir pirkti duoną kasdieninę iš susierzinusių monopolininkų. Lietuvis išmintingas – geriau vaikščios kiauromis kelnėmis, bet liūto už uodegos netampys.

Dar šalia Seimo yra "statoilo" degalinė. Tačiau jos alkoholinių gėrimų skyrius nedidelis. Per mažai ugninio vandens, vadinasi, išplėšus būtų per mažas kovotojo kondiciją pasiekusių riaušininkų skaičius. Gali nieko neišeiti, nes su nedidele riaušininkų minia gali susitvarkyti vienas apsaugininkas ir pora kasininkių. Alus, savaime suprantama, niekam tikęs katalizatorius. Šis, anot vokiečių, maisto produktas tinkamesnis vartoti virtuvėje, prie vandens, prie televizoriaus ir kitose vietose, kur arčiau WC ar bent kiek nuošalesnis Gamtos prieglobstis. Be to, tokiame šaltyje alų lauke gali gerti nebent koks, liaudiškai tariant, otmorozkas. Žodžiu, iš tos norvegiško kapitalo degalinės nieko gera.

Gedimino prospekto gale yra keletas picerijų, tačiau koks save gerbiantis maištininkas puls niokoti maitinimo įstaigų, juk tai nesolidu ir net neskamba. Pagalvokit patys: kas vardan tėvynės ir tautos gali plėšti piceriją? Nesmagumo daugiau nei garbės. Be to, ką toje picerijoje, be skiesto alaus, atšipusių peilių ir skonio stipriklio natrio glutamato, daugiau rasi? Taigi, kad nieko.

Kas dar? "Vilniaus vartai" – taip pat tuščia vieta. Merdėja išdidžiai prabangių skudurėlių krautuvėlės. Negi daužysi tas gedulingas vitrinas, kur palaidotos žlugusios visuotinės prabangos plėtros viltys? Galima nebent žvakučių po butikų vitrinomis uždegti. Nebus čia jokios revoliucijos. Amen.

Ir ne tik čia degintinos žvakelės. Jei ir toliau viskas taip, greitai galėsim deginti žvakeles prie alkoholinių gėrimų daryklų. Kasdien per žinias diktoriai su giliu liūdesiu ir užuojauta pranešinėja, kad vienas po kito alkoholio pramonės gigantai stabdo gamybą, atleidinėja darbuotojus. Degtinės pardavimas drastiškai krenta, vadinasi, tikimybė, kad lietuviai siautės taip pat kaip šiauriniai kaimynai, negailestingai senka. Tik kontrabandinis stebuklas galėtų pataisyti padėtį, bet ir tai kažin. Kontrabandinės gėrybės toli nuo pasienio nenukeliauja.

Kol alkoholio buvo į valias, kol jo vartojimas augo, visi tik ir keiksnojo visais kanalais tariamą velnio lašų žalą. O juk pridėjus ranką prie širdies reikia pripažinti, kiek daug įdomių dalykų ir reiškinių pagimdė alkoholis. Jei ne jis, nebūtų tiek žavių praeities akimirkų. Pavyzdžiui, visi jau seniai būtų pamiršę praėjusius Seimo rinkimus, tačiau tik dėl alkoholio, elektros skydinės ir Siaurusevičiaus šis dar vienas politinis spektaklis daugybei žmonių įsimins visam gyvenimui. Be kelių promilių kraujyje nebūtų tokių žavių reiškinių kaip Rokas Žilinskas, "Šapro šou", Juozas Erlickas, NSO ir t. t.

Na bet per daug ir per gerai mes čia paistome apie tą alkoholį. Kad pusiausvyra būtų atkurta, pakalbėkime apie ką nors sveika. Pavyzdžiui, žiemos sportą.

Didžioji visų sportų puoselėtoja ir išmanytoja Laima Janušonytė viešai skundžiasi, kad nėra kam per LTV komentuoti artėjančio Europos dailiojo čiuožimo čempionato. Kažkoks nesusipratimas – juk turim tiek ledo specialistų. Pavyzdžiui, didžiai gerbiamas Gediminas Kirkilas profesionaliai ir meistriškai paliko naująją vyriausybę ant ledo, su ištikimąja SOSdemų komanda paskutiniais valdymo mėnesiais iššvaistę viską, ką buvo įmanoma iššvaistyti. Apsižiūrėjus, kad išgaravo dar pernai turėtas pusantro milijardo "Sodros" rezervas, galima teigti, kad premjero kolegė Vilija Blinkevičiūtė taip pat šioje srityje yra aukščiausios klasės meistrė.

Tegu Kirkilas su Blinkevičiūte ir komentuoja visą šitą dailųjį čiuožimą, tegu paaiškina pensininkams, krikdemams ir visiems kitiems bėdžiams, kaip suktis iš susidariusios nepaprastosios padėties, ko griebtis visiems likus ant ledo. Jei jiems žmonės nerūpi, tegu tai daro dėl savo reitingų.